Baigė projektą, bet tvenkinį vėl teks valyti?

2026-06-30, Šilokarčema

Vos prieš kelias dienas Šilutės rajono savivaldybės administracija pristatė baigtą tarptautinį Hugo Šojaus parko tvenkinių tvarkymo projektą ir paskelbė apie pasiektus rezultatus. Skelbiama, kad atlikti darbai pagerino vandens telkinių ekologinę būklę, o vykdytas monitoringas patvirtino teigiamus aplinkosauginius pokyčius. Tačiau tuo pat metu šilutiškiai mato visai kitokį vaizdą – tvenkinio paviršių dengia storas žalsvų dumblių sluoksnis.

Pristatė sėkmės istoriją

Baigiamajame projekto renginyje daug dėmesio skirta būtent Šilutėje įgyvendintiems darbams. Savivaldybės administracija, buvusi pagrindinė projekto partnerė, skelbia, kad buvo sutvarkyti parko tvenkiniai, pagerinta jų ekologinė būklė ir sudarytos sąlygos ilgalaikei priežiūrai.

Pasak projekto vykdytojų, atliktas monitoringas patvirtino teigiamus aplinkosauginius pokyčius, pagerėjo vandens kokybė, o vykdoma nuolatinė stebėsena leis išsaugoti pasiektus rezultatus ateityje.

Prieš metus tvarkant tvenkinį buvo iškirsti pakrantėse augę meldai, išvalytas dugnas, o į vandenį įleisti amūrai. Šios žuvys pasirinktos neatsitiktinai – jos minta vandens augalais ir turėtų padėti stabdyti pakartotinį tvenkinio užžėlimą.

Gyventojai mato kitokį vaizdą

Tuo metu į redakciją besikreipę skaitytojai stebisi, ar toks vaizdas dera su neseniai pristatytais projekto rezultatais.

Šiuo metu didelę tvenkinio dalį dengia gelsvai žalias dumblių sluoksnis. Skaitytojų teigimu, sunku suprasti, ar tai normalus gamtos reiškinys, ar ženklas, kad vandens būklė vėl prastėja.

„Jeigu sakoma, kad vandens kokybė pagerėjo, kodėl tvenkinys atrodo taip, lyg būtų seniai neprižiūrėtas?“ – tokį klausimą redakcijai uždavė vienas šilutiškis.

Vandens netyrė, bet ruošiasi valyti

Šilutės seniūnijos seniūno pavaduotojas Andrius Limba sako, kad pastaruoju metu vandens kokybės tyrimai nebuvo atliekami. Anot jo, šiuo metu stebimas natūralus sezoninis vandens žydėjimas.

Pasak A. Limbos, dumblių valymo darbai turėtų prasidėti jau kitą savaitę. Tikimasi, kad pašalinus susikaupusius dumblius tvenkinio vaizdas pasikeis, todėl papildomų vandens kokybės tyrimų kol kas atlikti neplanuojama.

Kodėl vanduo žydi?

Aplinkosaugininkai aiškina, kad birželio ir liepos mėnesiais daugelyje vandens telkinių prasideda intensyvus dumblių arba melsvabakterių žydėjimas. Tam įtakos turi įšilęs vanduo, saulėti orai, silpna vandens cirkuliacija bei vandenyje esančios maistinės medžiagos – azoto ir fosforo junginiai.</t>

Prie žydėjimo gali prisidėti ir seklus vandens telkinys. Nors Šojaus dvaro tvenkinyje veikiantys fontanai prisotina vandenį deguonimi ir pagerina jo cirkuliaciją, vien jų ne visada pakanka sustabdyti žydėjimą.

Ar šiandien matomas vaizdas yra tik trumpalaikis vasaros reiškinys, paaiškės jau artimiausiomis savaitėmis. Kol kas akivaizdu viena – vos paskelbus apie sėkmingai užbaigtą projektą ir pagerėjusią ekologinę būklę, tvenkinį vėl tenka valyti nuo dumblių.


Straipsnio komentarai

Vytautas2026-06-30
Sutinkate, kad kūdra nuo tvenkinio skiriasi?
Išvalius kūdros dugną, iškirtus meldus, prileidus amūrų...pažeista ekosistema
Meldai, nendrės ir kiti aukštieji vandens augalai buvo didžiausi dumblių konkurentai. Jie iš vandens siurbė azotą ir fosforą. Kai juos visus iškirto, vandenyje liko didžiulis kiekis maisto medžiagų, kurias dabar vienvaldžiai vartoja dumbliai.
Amūrai neėda siūlinių dumblių ar vandens žydėjimą sukeliančių vienaląsčių dumblių.Kadangi amūrai suėda likusią aukštąją augaliją, dumbliai lieka be jokios konkurencijos.Amūrai turi labai trumpą virškinamąjį traktą. Viskas, ką jie suėda, greitai virsta skystomis išmatomis, kurios tiesiogiai patręšia vandenį ir dar labiau paskatina dumblių augimą.
Dugno valymas sunaikino per daugelį metų susiformavusį biologinį filtrą – gerąsias bakterijas, kurios skaidė organines medžiagas. Kol ekosistema neatsistatys (tai gali užtrukti metus ar dvejus), vanduo bus nestabilus ir žydės.
Iškirtus pakrančių augalus ir meldus, vandens paviršius gavo kur kas daugiau tiesioginių saulės spindulių, kas paspartino dumblių fotosintezę.
Reikėtų pasodinti vandens augalų. Parinkau keletą...
Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus): Tai pats geriausias natūralus vandens filtras. Jo šaknys veikia kaip siurblys, kuris iš vandens milžiniškais kiekiais traukia fosfatą ir azotą (pagrindinį dumblių maistą). Sodinamas seklumoje (iki 20-30 cm gyvyje).
Vandens lelijos (Nymphaea): Jos svarbios ne tik dėl grožio. Dideli lelijų lapai uždengia vandens paviršių. Dumbliai be saulės šviesos negali vykdyti fotosintezės ir žūsta. Tikslas – kad augalų lapai uždengtų apie 30–50% kūdros paviršiaus.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Svogerpartnaryste 2026-06-30
Jau sakyta 100 kartu, kol Steponkaus neisgrus, tvarkos nebus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Svogerpartnaryste 2026-06-30
Jau sakyta 100 kartu, kol Steponkaus neisgrus, tvarkos nebus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka