Geltonojo tilto remontas įstrigo: paaiškėjo naujos kliūtys ir seni neatsakyti klausimai

Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu vykusios mažumos valandėlės metu opozicijos lyderis Žygimantas Kurlianskas klausė dėl Geltonojo tilto. Politikas domėjosi socialiniuose tinkluose pasklidusia informacija apie tilto būklę ir kokia yra situacija su vykdomais darbais.

Iš mero Vytauto Laurinaičio atsakymo paaiškėjo, kad situacija yra sudėtinga dėl Kultūros paveldo reikalavimų. Pirmiausia – atrastas akmeninis grindinys, kurį paveldo specialistai nori iškelti iki gatvės asfalto lygio.

„Kokia čia prasmė? Kur čia originalumas, kur čia originalas, jeigu reikia kelti į viršų? Tai yra vienas dalykas, tas aspektas. Ir čia užtruks, kadangi reikia projektą keisti: ir gatvės, ir tilto projektą jau reikia keisti. O kai keičiame projektą, jau tada yra reikalų ir problemų“, – teigė meras.

Taip pat yra problemų ir su tilto konstrukcijomis. Buvo manyta, kad pakaks paprastesnio remonto, tačiau paaiškėjo, kad pagrindinės sijos yra visiškai supuvusios ir jas būtina keisti. Bet tai dar ne pagrindinė bėda. Bėda ta, kad sijų gamyba pastatyta į eilę ir gamykla jų nepagamins anksčiau. Vis dėlto yra vilčių, kad bent jau gruodžio mėnesį tiltas bus sumontuotas ir pritaikytas pėsčiųjų eismui.

„Prasideda tokia karuselė: čia sustabdo Kultūros paveldas, čia reikia daryti ekspertizę, ką su akmenimis daryti. Priėmė sprendimą, kad reikia iškelti. Tada koreguojame projektus, kol projekto niekas nepateikia ant stalo, rangovas sako: „Aš laukiu projekto“. Prasideda toks maratonas“, – sakė meras.

Taigi tilto remontas tarsi vyksta, bet kartu ir nevyksta, nes darbai sustabdyti. Numatyta darbų trukmė pratęsiama neribotam laikui, nes šiuo metu niekas negali įvardyti terminų, kiek miesto gyventojams dar teks laukti. Tikrai galime pasakyti, kad dar vieną žiemos sezoną tiltu nevažinėsime.

Bet kodėl taip įvyko? Kalbant apie tilto konstrukcijas, dar 2022 metais laikraštyje „Šilokarčema“ buvo keliamas klausimas dėl supuvusių sijų („Skandalas: inžinieriai skambina pavojaus varpais – tiltas gali griūti“, „Šilokarčema“, Nr. 62, 2022-08-19). Galime tik įtarti, kad kažkas kažkur ne iki galo ir atmestinai atliko tilto būklės tyrimą arba tiesiog nenumatė galimų korozijos padarinių. Tai viena medalio pusė.

Kadangi jau tenka keisti sijas, ar kam nors kilo klausimas dėl būsimo tilto pralaidumo? Ar nebūtų galima jo pagaminti šiek tiek platesnio, kad eismas tiltu vyktų dviem juostomis?

Dėl akmeninio grindinio – vieša paslaptis, kad visa Lietuvininkų gatvė buvo grįsta akmenimis. Todėl kyla natūralus klausimas: kodėl nebuvo atlikti archeologiniai tyrimai prieš planuojant darbus? Archeologinių tyrimų privalomumas aprašytas Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“. Dokumente teigiama, kad tyrimai būtini, kai planuojamų vykdyti žemės kasimo darbų teritorija patenka į archeologinio kultūros paveldo objekto aplinką (arba yra greta jos, jei ankstesni tyrimai rodo galimą kultūrinio sluoksnio ar struktūrų buvimą už teritorijos ribų). Taigi tai klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo.

Regis, jei būtų tinkamai atlikti paruošiamieji darbai, įskaitant ir krašto visuomenės informavimą apie projektą, ko gero, tokių klausimų nebūtų kilę, o ir darbai vyktų sklandžiau. Dabar akivaizdu, kad kantrybės išbandymas užtruks ilgiau, o kiek pabrangs pats projekto įgyvendinimas, kol kas neaišku.