Mažosios Lietuvos heraldikos diena tampa nauja tradicija

Ši tradicija dar visai jauna. Prieš dvejus metus, liepos 8-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtinti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, o liepos 11 dieną – reprezentacinė ir lauko vėliavos. Oficialiai įteisinti simboliai tapo ne tik svarbiu istoriniu įvykiu, bet ir pagrindu atsirasti naujai Mažosios Lietuvos heraldikos dienai.

Dabar ši diena pamažu atranda savo vietą krašto kalendoriuje. Visose Mažosios Lietuvos teritorijose rengiami minėjimai, keliamos regiono vėliavos, skamba krašto giesmė. Taip iš atskirų renginių ir simbolinių akimirkų gimsta tradicija, kurią ateityje galbūt priims kaip savaime suprantamą jau kitos kartos.

Vėliava pakilo skambant krašto giesmei

Šilutėje Heraldikos dienos minėjimo dalyviai susirinko savivaldybės aikštėje, kur iškilmingai iškelta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vėliava. Ceremonijoje dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis ir kiti susirinkusieji.

Vėliavai kylant į stiebą, suskambo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu vadinama giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Jos žodžius 1879 metais sukūrė garsus kalbininkas ir kultūros veikėjas Jurgis Zauerveinas, o šiandien gerai žinomą melodiją vėliau parašė kompozitorius Stasys Šimkus.

Sveikindamas susirinkusiuosius meras V. Laurinaitis pabrėžė heraldikos simbolių reikšmę krašto tapatybei.

„Mažosios Lietuvos heraldikos simboliai – mūsų krašto istorijos, tapatybės ir vienybės ženklai. Tegul ši diena primena, kokia brangi yra Mažoji Lietuva, jos paveldas, tradicijos ir žmonės“, – kalbėjo meras.

Tradicija turi būti gyvenama

Mažoji Lietuva – vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus bei pietinę Tauragės apskrities dalį.

Tai kraštas, kurio istorijoje ypatingą vietą užima lietuviškas žodis. Mažoji Lietuva siejama su raštijos vertybėmis, tautiškumo ir lietuvybės puoselėjimu, savita kultūra ir gausia knygų leidyba. Su šiuo regionu glaudžiai susijęs ir knygnešystės fenomenas.

Tačiau tradicijos neatsiranda vien jas paskelbus. Jos kuriamos kartojant, susirenkant, suteikiant simboliams gyvą turinį. Šilutėje vykusi vėliavos iškėlimo ceremonija buvo dar vienas toks žingsnis – jauna Mažosios Lietuvos heraldikos diena pamažu tampa krašto gyvenimo dalimi.

Minėjimas baigėsi taip, kaip jau įprasta Mažosios Lietuvos renginiuose – susirinkusieji buvo vaišinami istoriniu krašto gėrimu kafija. Galbūt po daugelio metų būtent vėliava, giesmė ir kafijos puodelis bus neatsiejami liepos 8-osios ženklai – tradicijos, kurios pradžią šiandien dar galime stebėti patys.