„Vandens atmintis“ Šilutėje sujungė Ukrainą ir pamario kraštą

Į Šilutę atvykusi menininkė yra surengusi daugybę autorinių parodų ne tik gimtojoje Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje jos kūryba jau buvo pristatyta Trakų pilyje, Lietuvos Valdovų rūmuose ir Panevėžio dailės galerijoje. O dabar vienas iš menininkės projektų pasiekė ir Mažosios Lietuvos sostinę.

Parodos atidaryme kalbėta ne tik apie meną. Neišvengiamai prisiminta ir šiandien už savo bei visos Europos laisvę kovojanti Ukraina. Tačiau būtent menas tą dieną tapo kalba, kuriai nereikėjo nei sienų, nei vertimo – kalba apie atmintį, viltį ir tai, kas jungia skirtingas tautas.

Vanduo, kuris nepamiršta

Parodos pavadinimas „Vandens atmintis“ Šilutėje įgavo ypatingą prasmę. Pamario krašte vanduo lydi žmogų visą gyvenimą, formuoja kraštovaizdį, lemia gyvenimo būdą ir saugo daugybę čia gyvenusių kartų istorijų.

Pristatant parodą kalbėta apie vandens gebėjimą išsaugoti atmintį. Kiekvienas menininkės paveikslas pasakoja ne konkrečiais vaizdais, o pojūčiais ir palieka erdvės žiūrovo fantazijai. Kūriniai neturi vieno aiškaus objekto ar vienintelio teisingo paaiškinimo – kiekvienas juose gali atrasti savo mintis, prisiminimus ir emocijas.

Pati O. Brenzovych pabrėžė, kad menas nėra tikslusis mokslas, paremtas skaičiais ar statistika. Jis kalba kita kalba, tačiau ši kalba suprantama visiems. Menas, pasak kūrėjos, turi ypatingą galią suvienyti žmones.

Šilutėje pristatomas projektas yra ankstesnio menininkės kūrybinio projekto „The Blue“ transformacija. Specialiai Šilutei, Mažajai Lietuvai ir pamario kraštui pritaikyta paroda įgavo naują pavadinimą – „Vandens atmintis“.

Čia vanduo nėra vien materija. Jis tampa atminties saugotoju, žmogaus išgyvenimų liudininku ir nematoma jungtimi tarp praeities bei dabarties.

Paroda atrado savo vietą

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis neslėpė, kad menininkės darbai itin artimi kraštui, kurio vienas svarbiausių simbolių yra vanduo.

„Ten, kur vanduo, žmonės kuria gyvenimą. Mūsų vanduo turi daug ką atsiminti, turi ką prisiminti“, – kalbėjo meras.

Anot jo, paroda į Šilutę atkeliavo pačiu tinkamiausiu metu ir į pačią tinkamiausią vietą. Vandens motyvais alsuojantys kūriniai natūraliai susilieja su pamario krašto tapatybe, o pati paroda, mero įsitikinimu, išliks ne vieno šilutiškio atmintyje.

„Jūs liekate Šilutės, pamario krašto istorijoje“, – kreipdamasis į menininkę sakė V. Laurinaitis.

Parodos atidarymo metu prisiminta ir neeilinė O. Brenzovych kelionė į Lietuvą. Menininkė traukiniu pasiekė Budapeštą, iš ten skrido į Vilnių, o vakare jau buvo Šilutėje. Prieš parodos atidarymą viešnia spėjo aplankyti ir išskirtines pamario krašto vietas.

Menas nutiesė dar vieną tiltą

Valstybės dienos proga sveikindama susirinkusiuosius O. Brenzovych kalbėjo ne tik apie Lietuvos valstybingumą, bet ir apie tautų vienybę. Ji dėkojo Lietuvos žmonėms, kurių pagalba jos meniniai projektai pasiekia vis naujas erdves.

Kuriant Šilutei skirtos parodos koncepciją svarbiu atspirties tašku tapo ir poezija. Pagrindinio kūrinio pasirinkimą įkvėpė parodos pristatyme nuskambėjusios eilės apie žmogų, net karo akivaizdoje gyvenantį tarp vilties, kalnų, jūrų ir vandenynų.

Ši mintis tapo dar viena jungtimi tarp karo draskomos Ukrainos ir Lietuvos. Tarp skirtingų kraštų, skirtingų vandenų ir skirtingų žmonių atsirado tai, ką gali sukurti menas – gebėjimas pajusti kitą žmogų be ilgų paaiškinimų.

Menininkė išreiškė viltį, kad Šilutės žmonės skirs laiko jos kūriniams, mėgins pajusti jų nuotaiką ir kiekvienoje drobėje ieškos ne konkretaus vaizdo, o savo pačių emocinio atsako.

O. Brenzovych paveikslai žiūrovui nieko neprimeta. Jie laukia. Kiekvieno žmogaus žvilgsnio, jo patirties ir vidinio bangavimo. Galbūt todėl „Vandens atmintis“ pamario krašte skamba taip natūraliai – čia vanduo nuo seno saugo ne tik krašto, bet ir žmonių istorijas.

Šilutėje atidaryta paroda tapo dar vienu kultūros tiltu tarp Lietuvos ir Ukrainos. Tiltu, nutiestu ne iš akmens ar metalo, o iš spalvų, jausmų ir atminties.

Parodą Šilutės konferencijų centre planuojama eksponuoti apie tris mėnesius, todėl ją aplankyti ir savo atsakymo į klausimą, ką prisimena vanduo, galės visi pamario krašto gyventojai bei svečiai.