Siūlo reformuoti egzaminų sistemą: atsiskaitymai – jaunesniems

2015-04-19, Rūta Pukenė, www.DELFI.lt
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Artėjant brandos egzaminų sesijai sukruto ir esami, ir būsimi abiturientai. Viešoje erdvėje pasirodė siūlymas leisti laikyti egzaminus ir nebaigusiems 12-os klasių kurso.

Edukologai su tokiu siūlymu linkę sutikti, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovai patikino, kad tokia galimybė kol kas yra neįmanoma.

DELFI primena, kad šiuo metu Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris reglamentuoja vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, vertinimą ir priežiūrą, yra išaiškinta, kad egzaminus gali laikyti mokiniai, buvę mokiniai ir eksternai. Brandos egzaminai dabar laikomi moksleiviams baigus 12-os klasių kursą.

Siūlo taupyti laiką ir pinigus

Viešoje erdvėje buvo išplatinta peticija „Pinigų išmetimas į balą“. Joje teigiama, kad moksleiviams turėtų būti leidžiama brandos egzaminus laikyti dar nebaigus vidurinės mokyklos. Taip esą būtų sutaupoma ir laiko, ir pinigų.

„Gaila, bet neišklausius 12-os klasių kurso nėra galimybės laikyti egzaminų. Ko gero, visi mokiniai yra girdėję, kaip mokytojai, tėvai ir t.t. sako, kad vieni žmonės gali išmokti tą patį greičiau, nei kiti. Manau, tai yra akivaizdus faktas. Geriausias pavyzdys: anglų kalbos žodžiai. Mokytojai dažnai paklausia, kiek laiko mokeisi. Laiko skirtumas būna didžiulis, o rezultatas vienodas.

Taip išeina, kad dabartinei švietimo sistemai nesvarbu, kaip greitai tu gebi pasisavinti informaciją. Galbūt ir gerai, nes taip visuomenėje diegiame lygybę. Mokyklom taip pat tai naudinga, gauna
krepšelius. Bet jeigu būtų tvarkinga švietimo sistema, sutaupytumėme daug pinigų ir laiko. Svarbiausia, turėtume daug jaunos, išsilavinusios darbo jėgos“, – rašo peticijos autorius.

Siūlymui pritaria, tačiau galimybė – tik už papildomus pinigus

Išgirdusi apie tokį siūlymą edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė sakė, kad jei kyla tokių minčių, sąlygas išbandyti egzaminus reikėtų sudaryti.

Austėja Landsbergienė © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Jei žmogus nori, tai kodėl ne? Jeigu iš tiesų žmogus nori pasitikrinti savo žinias, gebėjimus ir yra motyvuotas tą daryti, kodėl jam to neleisti? Kuo daugiau mes ribojame ir draudžiame, tuo dažniau įvairios problemos ir kyla. Manau, kad reikėtų suteikti kuo daugiau pasirinkimo laisvių ir galimybių. Tiesa, problema gali slypėti tame, kad egzaminų administravimas paprastai kainuoja, tad galbūt tuomet tų asmenų, kuriems nepriklauso laikyti egzaminus, reikėtų paprašyti susimokėti“, – siūlė ji.

Anot A. Landsbergienės, šiais modernių technologijų klestėjimo laikais neturėtų būti jokių trukdžių kiek pakoreguoti mokinių egzaminavimo sistemą tam, kad būtų galima daryti pokyčius joje be papildomų didelių kaštų.

Egzaminai neatspindi gebėjimų ir asmenybės

„Tačiau reikia atsiminti tai, kad egzaminai dar toli gražu neatskleidžia visko apie vaiką. Gali būti, kad jis gerai išlaikys egzaminus, tačiau gal jam tiesiog trūksta elementarios brandos. Tad jei žmogus išlaikė egzaminus, tai dar nereiškia, kad jis yra pasiruošęs studijuoti ar gyventi savarankišką gyvenimą“, – dėmesį į tai, kad tam tikri apribojimai net ir išlaikius brandos egzaminus moksleiviams turėtų likti, atkreipė ji.

Paprašyta įvertinti dabar galiojančią egzaminų tvarką, A. Landsbergienė patikino, kad mokslininkai jau bene 10-15 metų kalba apie tai, kad egzaminai neatspindi to, ko iš tiesų reikia XXI a. žmogui.

„Egzaminai daugiausia matuoja žinias, mažai – gebėjimus, gebėjimus tas žinias pritaikyti. Bet šiai dienai, nors diskusija jau yra kilusi ir apie tai daug šnekama, geresnės patikrinimo priemonės neturime. Kol kas nieko nėra pasiūlyta, kas būtų geriau, bet tuo pačiu objektyviai ir sąžiningai vertintų jauno žmogaus brandą žinių, gebėjimų ir asmenybės prasme“, – sakė A. Landsbergienė.

Siūlo rengti diskusijas

Savo ruožtu Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedros vedėjas Linas Jašinauskas patikino vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar reikėtų leisti brandos egzaminus laikyti dar 12-os klasių kurso nebaigusiems asmenims, ar ne, neturintis.

„Pritariu idėjoms keisti mūsų švietimą, daryti jį lankstesnį. Šia linkme jau yra dirbama. Pavyzdžiui, prieš kelis metus buvo pradėtas ir visai neseniai baigtas įgyvendinti ŠMM ir Ugdymo plėtotės centro projektas „Mokymosi kryptis pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“. Šiame projekte buvo numatyta, kad mokyklose turėtų būti organizuojamas modulinis mokymas. Pavyzdžiui, mokiniams sudaromos mokytis pagal savo mokymosi tempą, išnagrinėti tam tikrą kietį mokymosi medžiagos, atlikti užduotis ir pan.

Tačiau kalbant apie galimybę leisti laikyti brandos egzaminus nebaigusiems 12-os klasių kurso, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kaip bus su tais dalykais, kurie išmokstami vėlesnėse klasėse, kurių mokymasis nesibaigia egzaminu? Kaip savarankiškas pasirengimas bus įvertinamas? Su kolegomis kalbėjome, kad keičiant vieną segmentą, kalbant apie egzaminus, reikia galvoti ir apie visos švietimo sistemos pokyčius. Tam reikia diskusijų“, – pastebėjo jis.

Pabrėžė grįžtamojo ryšio svarbą

L. Jašinauskas įsitikinęs, kad egzaminų rezultatai svarbūs ne tik stojant į aukštąsias mokyklas, renkantis profesiją, bet jie susiję ir su asmenybės branda, pasiekimais.

„Manau, apie galimybes laikyti egzaminą nebaigus 12-os klasių galima kalbėti. Švietimo sistema turėtų prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, prioritetų, iškylančių išsiūkių. Aš galvoju, kad kai yra suteikiamos galimybės mokiniui mokytis savarankiškai, vis tiek svarbu, kad besimokantis asmuo gautų grįžtamąjį ryšį – sužinotų apie savo pasiekimus, pažangą. Jei būtų suteikiama galimybė brandos egzaminus laikyti anksčiau, manau, reikėtų prieš tai padėti mokiniui įvertinti savo galimybes ir negaišti laiko, jei jis laikyti egzaminus nėra pasiruošęs“, – sakė L. Jašinauskas.

Jis priminė, kad šiuo metu sudaroma galimybė brandos egzaminus laikyti eksternu. Tiesa, tokį atsiskaitymo variantą pasirinkęs asmuo taip pat privalo išeiti visą mokyklinį kursą.

Galimybe nesinaudoja

NEC direktorė Saulė Vingelienė patikslino, kad Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše įvardytą mokinio sąvoką reikėtų suprasti kiek kitaip.

Saulė Vingelienė © DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Dokumente apibrėžta, kad mokinys – tai vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys (išskyrus mokinį, kuris mokosi pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą) arba 11 (III gimnazijos) klasės mokinys, baigęs atitinkamo vidurinio ugdymo programos dalyko programą, jei, vadovaujantis mokyklos ugdymo planu, dalyko mokymas buvo intensyvinamas, ir pageidaujantis laikyti brandos egzaminą. 

Taigi jau šiuo metu teisiniai dokumentai leidžia mokiniui laikyti egzaminą ir 11 (III gimnazijos) klasėje“, – sakė ji.

Tiesa, anot S. Vingelienės, praktiškai buvo tik keli atvejai, kai 11 (III gimnazijos) klasės mokiniai pageidavo laikyti brandos egzaminus.

Pinigų nesutaupė, priešingai – išleido daugiau

„Anksčiau (apie 1997-1999 metus) Lietuvoje buvo leidžiama vienuoliktokams išsilaikyti mokyklinį geografijos egzaminą, tačiau tokia praktika nepasiteisino, nes nemaža dalis mokinių egzaminą rinkdavosi neatsakingai ir paprasčiausiai į jį neatvykdavo“, – prisiminė ji.

Anot jos, peticijoje minimi teiginiai, kad idėja leisti laikyti brandos egzaminus visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, padėtų sutaupyti laiko ir pinigų, nėra visiškai teisingi.

„Remtis ankstesne mokyklinio geografijos egzamino patirtimi, tai kaip tik dalis pinigų buvo išleidžiama be reikalo spausdinant ir pristatant į mokyklas užduočių sąsiuvinius“, – sakė ji.

Baiminasi žalos mokiniams

ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos dr. Loretos Žadeikaitės teigimu, peržvelgus šią peticiją kyla daug klausimų, todėl pritarti šiam siūlymui kol kas ji nėra linkusi.

„Ar žemesnių klasių mokinys būtų pasiruošęs laikyti brandos egzaminą nebaigęs viso kurso? Ar tai nepadarytų mokiniui žalos? Juk egzamino programa ir užduotys ruošiamos atsižvelgiant ir į tai, ko mokomasi 12-oje klasėje“, – pastebėjo ji.


Loreta Žadeikaitė © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anot L. Žadeikaitės, dėl egzaminų sistemos tobulinimo nuolat girdima įvairių pasiūlymų, tad plačiau svarstyti būtų galima ir šią idėją.

„Sistema po truputi keičiasi, atsiranda daugiau orientacijos ne į vienkartinį žinių patikrinimą, o į mokinio pažangos vertinimą per mokslo metus. Šiuo metu reikalavimas dėl brandos egzaminų laikymo yra toks: turi būti baigta vidurinio ugdymo programa, pagal kurią ir ruošiamos brandos egzamino užduotys. Nebaigęs kurso mokinys tiesiog nebūtų pasirengęs laikyti brandos egzaminus“, – priminė ji.

Anot L. Žadeikaitės, sprendimas leisti egzaminus laikyti jaunesniems moksleiviams nebūtų ir finansiškai neįkandamas.

„Egzaminai, kada jie bevyktų, reikalauja tam tikrų sąnaudų – egzamino vykdymo laikas šiuo atveju neturi reikšmės“, – sakė ji.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!