Besipriešinantys vaikų skiepams kelia pavojų visuomenei

2015-04-19, BNS.lt, www.DELFI.lt
© Shutterstock nuotr.
© Shutterstock nuotr.

Visame pasaulyje pastebimos tendencijos, kai prieš vaikų skiepijimą nusiteikę asmenys vienijasi į grupes, kelia pavojų likusiems žmonėms ir ypač kūdikiams, kurių dar negalima skiepyti, sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas.

„Matome daug žmonių, kurie abejoja, ar skiepyti vaikus, tėvai atsisako skiepyti, kartais jie buriasi į grupes. Bet jie remiasi nuomonėmis ir informacija, kuri nėra teisinga. Jie priima sprendimus remdamiesi dezinformacija. Ir jie tai daro, nes iki galo nesupranta ir neįvertina ligų, nuo kurių galima pasiskiepyti, pavojingumo“, - žurnalistams Vilniuje sakė PSO patarėjas skiepų klausimais Europoje Marcas Muscatas (Markas Muskatas).

Anot jo, daugelis skeptikų informaciją randa internete ir susidaro nuomonę apie skiepus nesitardami su gydytojais ar kitais specialistais. Tai kelia pavojų ne tik dėl to, jog šių žmonių vaikams ligos gali sukelti itin pavojingas komplikacijas, bet dėl tokių sprendimų gali užsikrėsti ir tam tikros rizikos grupės, kurios negali būti skiepijamos.

„Yra pavojus, kad jų vaikai gali užsikrėsti ligomis, nuo kurių galima pasiskiepyti, pavyzdžiui tymais ar kokliušu. Ir jų vaikai taip pat šias ligas perneša kitiems kūdikiams ar vaikams. Pats blogiausias scenarijus galėtų būti, kai užkrečiami kūdikiai, kurie yra dar per jauni, kad galėtų būti paskiepyti. Ir mes turime tokių užfiksuotų atvejų“, - sakė jis.

Specialisto nuomone, tokias žmonių grupes reikia bandyti įtikinti pateikiant teisingą informaciją, taip pat naudojant ir socialinę žiniasklaidą, kuri tampa vis įtakingesnė šiuolaikinėje visuomenėje. Jis taip pat pripažino, kad skeptikams pasitarnauja net ir tai, jog būtent dėl vakcinavimo beveik išnaikinus kai kurias ligas, pavyzdžiui, tymus, daugelis pradeda abejoti vakcinų reikalingumu, nes tiesiog nebepastebi ligų pavojaus.

„Šiandien mes nebepastebime kai kurių ligų. Būtent todėl žmonės linksta manyti: kodėl turėčiau kelti vaikui pavojų dėl galimo šalutinio skiepų poveikio? Jie labiau bijo potencialaus šalutinio poveikio, kuris yra labai labai retas ir nežymus, lyginant su liga“, - sakė M.Muskatas.

Jis vis dėlto pasidžiaugė, kad skeptikų tiek Europoje, tiek visame pasaulyje „yra mažuma“ ir dauguma žino, kokia yra skiepų nauda.

Ekspertas taip pat tvirtino žinantis, kad Lietuva turi planų ateityje įtraukti vakciną nuo meningokokinės infekcijos į vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių. Jo teigimu, kai kuriose šalyse yra nemokamai skiepijama nuo meningokoko, ši būtinybė vertinama pagal tai, ar šalyje yra užfiksuojama daug šios ligos atvejų.

„Meningokokinė infekcija yra labai bjauri liga. Kai kurios šalys yra priėmusios sprendimą skiepyti nuo kai kurių meningokokinių sukėlėjų, vadinamų men-C, kai kurios šalys skiepija nuo men-B ligos. Bet šalys turi pasverti privalumus ir rizikas: vienos turi žiūrėti į ligų paplitimą šalyje. Jei yra nemažai šios ligos atvejų, be abejo, verta naudoti šią vakciną“, - sakė jis.

Ekspertas taip pat tvirtino žinantis, kad Lietuva turi planų ateityje įtraukti vakcina nuo meningokokinės infekcijos į vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių. Jo teigimu, kai kuriose šalyse yra nemokamai skiepijama nuo meningokoko, ši būtinybė esą vertinama pagal tai, ar šalyje yra užfiksuojama daug šios ligos atvejų.

Lietuvoje patvirtintame vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje šiuo metu įtraukta 11 skiepų - nors jie rekomenduojami ekspertų, skiepai vyksta tik vaikų tėvams sutikus. Nors skiepai nėra privalomi, nuo 2016-ųjų įsigalios buvusio ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas, kuriuo į darželius būtų nepriimami pagal profilaktinio skiepijimo kalendorių nepaskiepyti vaikai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat svarsto galimybes taikyti didesnę tėvų atsakomybę už vaikų skiepijimą.


 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?