„Be vaikų ir augintinių“ – diskriminacija ar valstybės sukurta problema?

Skelbimas – tik ledkalnio viršūnė

Vos tik socialiniuose tinkluose pasirodo skelbimas su sąlyga, kad būstas nenuomojamas šeimoms su vaikais ar augintinių savininkams, komentarų skiltyse užverda emocijos. Vieni tokius nuomotojus vadina nejautriais, kiti – diskriminatoriais, treti klausia, ar tėvams belieka atsisakyti vaikų vien tam, kad rastų stogą virš galvos. Emocijos suprantamos – nė viena šeima nenori būti atstumta vien dėl savo gyvenimo aplinkybių.

Tačiau retai kas paklausia, kodėl tokie skelbimai apskritai atsiranda. Jie neatsirado iš niekur. Daugeliui nuomotojų tai ne išankstinis nusistatymas, o išmokta pamoka po skaudžių patirčių.

Nuomotojai bijo ne vaikų

Didžiausia baimė nėra vaikiški piešiniai ant sienų ar subraižytos grindys. Daug didesnė problema prasideda tada, kai nuomininkas nustoja mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau iškeldinti jo nepavyksta mėnesiais ar net ilgiau. Jei šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, procesas tampa dar sudėtingesnis, nes įsijungia vaiko teisių apsaugos mechanizmai. Kol vyksta teismai, už būstą, šildymą ar kitus įsipareigojimus dažnai tenka mokėti pačiam savininkui.

Po tokių istorijų lieka ne tik finansiniai nuostoliai. Dažnai tenka remontuoti būstą, keisti baldus, buitinę techniką, o dviejų mėnesių užstato nepakanka patirtai žalai padengti. Todėl dalis savininkų pradeda rinktis ne patikimiausią žmogų, o mažiausios rizikos variantą. Taip gimsta stereotipai, kurių pasekmes šiandien jaučia sąžiningos šeimos.

Už kitų klaidas moka visi

Paradoksas tas, kad dauguma šeimų su vaikais yra tvarkingi ir atsakingi nuomininkai. Tačiau rinkoje dažniausiai prisimenamos ne šimtai sėkmingų nuomos istorijų, o kelios rezonansinės bylos, kuriose savininkai ilgus mėnesius negalėjo susigrąžinti savo turto. Būtent jos suformavo nuostatą, kad vaikai reiškia papildomą riziką.

Taip susidaro uždaras ratas. Dėl kelių nesąžiningų nuomininkų kenčia šimtai sąžiningų šeimų, o dėl visuomenės pasmerkimo vis dažniau kaltinami visi nuomotojai.

Diskriminacija nėra išeitis

Vis dėlto baimė negali pateisinti visų sprendimų. Lietuvos teisė numato, kad šeimos su vaikais negali būti diskriminuojamos sudarant būsto nuomos sutartis ar nustatant blogesnes nuomos sąlygas vien dėl šeiminės padėties. Todėl vien aplinkybė, kad žmogus augina vaikus, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti sudaryti sutartį ar reikalauti didesnio užstato vien dėl tokios priežasties.

Tačiau teisė taip pat gina ir nuosavybę. Būsto savininkas neprivalo aklai pasitikėti kiekvienu norinčiu išsinuomoti jo turtą. Jis gali vertinti pajamas, ankstesnę nuomos istoriją, mokumą ar kitas objektyvias aplinkybes. Riba peržengiama tada, kai sprendimą lemia ne žmogaus patikimumas, o vien tai, kad jis turi vaikų.

Problema, kurios neišspręs draudimai

Lengviausia šioje istorijoje parodyti pirštu į vieną pusę. Tačiau tai būtų pernelyg paprasta. Jei valstybė užtikrintų greitą ir veiksmingą nesąžiningų nuomininkų iškeldinimo procedūrą, daugeliui savininkų nebereikėtų iš anksto saugotis rizikos. Kita vertus, jei būtų toleruojami skelbimai, kuriuose šeimos atmetamos vien dėl vaikų, nukentėtų viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių.

Akivaizdu, kad šiandien nėra vieno teisingo atsakymo. Vienoje pusėje – šeimos, kurios nenori būti atstumtos vien dėl to, kad augina vaikus ar laiko augintinį. Kitoje – būsto savininkai, kurie nenori rizikuoti savo turtu ir metų metus bylinėtis su nesąžiningais nuomininkais. Kur baigiasi teisė saugoti savo nuosavybę ir prasideda diskriminacija? Ar dabartinis teisinis reguliavimas iš tiesų užtikrina abiejų pusių interesų pusiausvyrą?

Kviečiame diskutuoti. Ar esate susidūrę su tokia situacija? Galbūt nuomojate būstą ir galite papasakoti savo patirtį, o gal patys ieškojote būsto ir sulaukėte atsisakymo vien dėl vaikų ar augintinių? Pasidalykite savo nuomone komentaruose laikraščio internetinėje svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje – įdomu išgirsti abi puses.