Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): ką svarbu žinoti apie simptomus, tyrimus ir prevenciją – gydytojos akušerės-ginekologės įžvalgos

Šiame straipsnyje aptariama, kas yra ŽPV, kaip jis plinta, galimi simptomai, diagnostikos metodai, taip pat prevencinės priemonės ir gydymo galimybės, padedančios sumažinti su infekcija susijusią riziką. Straipsnyje pateikiama informacija papildyta BIOFIRST klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Linos Kavaliūnienės ekspertinėmis įžvalgomis.

Kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV)?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai viena dažniausių virusinių infekcijų, kuria gali užsikrėsti tiek moterys, tiek vyrai. Virusas pažeidžia odą ir gleivines, dažniausiai lytinių organų, burnos, ryklės ar išangės srityse.

Yra daugiau nei 200 skirtingų žmogaus papilomos viruso tipų. Dalis jų priskiriami mažos rizikos tipams (pvz., 6 ir 11), kurie dažniausiai sukelia gerybinius odos ar gleivinių darinius, o didelės rizikos tipai (pvz., 16 ir 18) gali būti susiję su tam tikrų rūšių vėžiniais susirgimais, tokiais kaip gimdos kaklelio, išangės, varpos, burnos ertmės ar ryklės vėžys.

ŽPV dažniausiai plinta per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą lytinių santykių metu – vaginalinio, analinio ar oralinio sekso metu. Užsikrėsti galima net ir tuomet, kai užsikrėtęs asmuo nejaučia jokių simptomų.

Daugeliu atvejų organizmas virusą pašalina natūraliai, todėl infekcija dažnai praeina savaime ir nesukelia jokių sveikatos problemų. Vis dėlto kai kuriems žmonėms ŽPV gali išlikti organizme ilgą laiką ir sukelti ląstelių pakitimus, todėl svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus ir rūpintis prevencija.

ŽPV simptomai ir diagnostika

„Viena didžiausių žmogaus papilomos viruso grėsmių yra ta, kad infekcija dažnai nesukelia jokių simptomų. Dėl to žmogus ilgą laiką gali net nežinoti, kad yra užsikrėtęs, tačiau virusas tuo metu gali būti perduodamas kitiems arba sukelti ląstelių pokyčius“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Lina Kavaliūnienė.

Besimptomė infekcijos eiga

ŽPV infekcija labai dažnai vystosi be jokių aiškių simptomų, todėl žmogus ilgą laiką gali net neįtarti, kad yra užsikrėtęs. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl virusas taip plačiai plinta.

Dažniausiai infekcija organizme išlieka tam tikrą laiką, o vėliau ją natūraliai pašalina žmogaus imuninė sistema. Šis procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Vis dėlto per visą šį laikotarpį žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nes virusas nesukelia skausmo ar kitų akivaizdžių simptomų.

Dažniausi ŽPV simptomai

Atsiradus ŽPV infekcijos simptomams, dažniausiai yra pastebimi odos ar gleivinių pakitimai. Vienas būdingiausių ŽPV simptomų yra lytinių organų karpos – minkšti, įvairaus dydžio dariniai, kurie gali būti pavieniai arba išsidėstę grupėmis. Šie dariniai dažniausiai atsiranda lytinių organų ar išangės srityje.

Kai kuriais atvejais karpos gali didėti, plisti arba sukelti diskomfortą, ypač jei yra dirginamos trinties metu. Taip pat gali atsirasti smulkūs gleivinių pakitimai, kurie vizualiai ne visada lengvai pastebimi, tačiau gali būti nustatomi gydytojo dermatovenerologo, urologo ar akušerio-ginekologo apžiūros metu. Rečiau ŽPV simptomai gali pasireikšti burnos ar gerklės srityje, jei virusas perduotas oralinio kontakto metu.

PAP testas ŽPV nustatymui

PAP testas ŽPV nustatymui – tai citologinis gimdos kaklelio tyrimas, skirtas aptikti ląstelių pakitimus, kuriuos gali sukelti žmogaus papilomos virusas. Tyrimo metu nuo gimdos kaklelio paviršiaus paimamas nedidelis ląstelių mėginys, kuris vėliau analizuojamas laboratorijoje mikroskopu.

Šis tyrimas tiesiogiai neparodo paties viruso buvimo, tačiau leidžia įvertinti, ar ŽPV infekcija jau sukėlė pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Aptikus pakitimus, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso DNR testas, siekiant tiksliau nustatyti infekcijos tipą ir vėžinių pakitimų riziką.

PAP testas yra viena svarbiausių profilaktinių priemonių, padedančių anksti nustatyti galimus ikivėžinius pokyčius, dažnai dar prieš atsirandant simptomams. Dėl šios priežasties PAP testas yra reguliariai atliekamas profilaktinių patikrinimų metu.

Dažniausiai PAP testą rekomenduojama atlikti kas 3 metus, jei ankstesni jo rezultatai buvo normalūs. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ar ankstesnių tyrimų rezultatų, gydytojas akušeris-ginekologas gali rekomenduoti tyrimą atlikti dažniau – pavyzdžiui, kas 1–2 metus. Reguliarus tikrinimasis leidžia laiku pastebėti ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Žmogaus papilomos viruso DNR tyrimas

ŽPV DNR tyrimas – tai laboratorinis tyrimas, skirtas tiesiogiai nustatyti žmogaus papilomos viruso buvimą organizme. Jo metu tiriamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys, siekiant aptikti viruso genetinę medžiagą (DNR) ir identifikuoti konkrečius ŽPV tipus.

Šis tyrimas yra tikslesnis nei vien PAP testas, nes leidžia nustatyti ne tik ląstelių pakitimus, bet ir patį virusą, įskaitant didelės rizikos ŽPV tipus, kurie gali būti susiję su ikivėžiniais pokyčiais ar vėžio rizika. BIOFIRST klinikoje diagnostikai naudojamos naujausios technologijos, padedančios tiksliau ir greičiau įvertinti tyrimų rezultatus.

ŽPV DNR tyrimas dažnai atliekamas kartu su PAP testu arba tada, kai PAP rezultatai yra neaiškūs ar pakitę. Jis padeda gydytojui akušeriui-ginekologui tiksliau įvertinti situaciją ir parinkti tolimesnę stebėsenos ar gydymo eigą.

ŽPV infekcijos gydymas

Žmogaus papilomos viruso infekcijos gydymas priklauso nuo to, kokius simptomus jis sukelia ir kokie pakitimai yra nustatomi. Specifinio vaisto, kuris visiškai pašalintų virusą iš organizmo, nėra, todėl gydymas dažniausiai orientuotas į simptomų kontrolę ir ŽPV sukeltų darinių šalinimą.

Daugeliu atvejų žmogaus imuninė sistema pati suvaldo infekciją, tačiau esant aktyviems pakitimams, svarbu laikytis gydytojo akušerio-ginekologo, urologo ar dermatovenerologo rekomendacijų, reguliariai stebėti būklę ir, jei reikia, taikyti paskirtą gydymą.

ŽPV sukeltų darinių šalinimas

Atsiradus žmogaus papilomos viruso sukeltiems dariniams, dažniausiai lytinių organų karpoms, gali būti taikomi keli skirtingi jų šalinimo būdai. ŽPV sukeltų darinių gydymo tikslas yra pašalinti matomus pakitimus, sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią jų plitimui.

Dažniausiai naudojami karpų šalinimo būdai yra krioterapija (darinių šaldymas skystu azotu), lazerinis šalinimas arba chirurginis šalinimas. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir vietiniai vaistiniai preparatai, skirti mažesniems dariniams gydyti. ŽPV sukeltų darinių gydymo metodą parenka gydytojas dermatovenerologas atsižvelgdamas į darinių dydį, kiekį ir lokalizaciją.

Žmogaus papilomos viruso prevencija

ŽPV prevencija apima priemones, padedančias sumažinti užsikrėtimo riziką ir laiku nustatyti galimus pakitimus organizme. Svarbiausi žmogaus papilomos viruso prevencijos būdai yra skiepai, reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir nuolatinė sveikatos būklės stebėsena. Taip pat svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, urologą ar akušerį-ginekologą, atsiradus įtartiniems simptomams ar odos ir gleivinių pakitimams.

ŽPV prevencijos įpročiai kasdienybėje

Kasdieniai įpročiai gali reikšmingai sumažinti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) užsikrėtimo riziką. Vienas svarbiausių veiksnių yra saugus lytinis gyvenimas – prezervatyvų naudojimas gali padėti sumažinti viruso perdavimo tikimybę, nors visiškos apsaugos neužtikrina.

Taip pat, siekiant išvengti žmogaus papilomos viruso, svarbu vengti atsitiktinių lytinių santykių bei atsakingai pasirinkti lytinius partnerius.

Dar vienas svarbus ŽPV prevencijos veiksnys – asmeninė sveikatos priežiūra ir gydytojų dermatovenerologų, urologų ar akušerių-ginekologų rekomendacijų laikymasis, ypač jei yra padidėjusi rizika užsikrėsti ŽPV.

Skiepai nuo ŽPV

„Vakcinacija yra viena efektyviausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo pavojingiausių žmogaus papilomos viruso tipų. Kartu su reguliariais profilaktiniais tyrimais ji reikšmingai sumažina su ŽPV susijusių ikivėžinių ir vėžinių pakitimų riziką“, – pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė Lina Kavaliūnienė.

Vakcinacija ypač rekomenduojama paaugliams prieš lytinio gyvenimo pradžią, tačiau gali būti atliekama ir vyresniame amžiuje, pasitarus su gydytoju – dažniausiai akušeriu-ginekologu arba šeimos gydytoju. Skiepai yra veiksmingiausi tuomet, kai organizmas dar nėra susidūręs su ŽPV.

Dažniausiai skiepai gali apsaugoti nuo pavojingiausių ŽPV tipų, tokių kaip 16 ir 18 tipai, kurie yra susiję su didžiausia gimdos kaklelio vėžio rizika, taip pat 6 ir 11 tipai, kurie dažniausiai sukelia lytinių organų karpas.

Pilnas vakcinacijos kursas gali padėti stiprinti ilgalaikį imunitetą ir reikšmingai sumažina su ŽPV susijusių ligų išsivystymo tikimybę ateityje.

Siekiant išvengti ŽPV komplikacijų ir laiku nustatyti galimus pakitimus, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir neatidėlioti vizitų pas gydytojus. Ypač rekomenduojami profilaktiniai apsilankymai pas akušerį-ginekologą, urologą arba dermatovenerologą, nes šie gydytojai gali įvertinti paciento sveikatos būklę ir paskirti reikiamus tyrimus. Laiku nustatyta ŽPV infekcija leidžia užkirsti kelią ligos progresavimui ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.

*Straipsnyje esanti informacija patvirtinta akušerės-ginekologės Linos Kavaliūnienės, dirbančios BIOFIRST klinikoje Kaune ir turinčios daugiau nei 30 metų patirties akušerijos ir ginekologijos srityje. Daugiau apie šią gydytoją: https://bioklinika.lt/gydytojas/lina-kavaliuniene