Milijonai atplaukia į Rusnės krantinę

Projektui „Atmatos upės pakrantės pritaikymas lankymui“ numatyta skirti 9 132 450,16 eurų. Didžioji dalis – 7 409 335,60 eurų – bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o 1 723 114,56 eurų skirs Šilutės rajono savivaldybė. Projektas yra 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos dalis, kuria siekiama didinti regiono ekonominį konkurencingumą, skatinti atvykstamąjį turizmą ir stiprinti tarpusavyje susijusių savivaldybių infrastruktūrą.

Rusnė gali tapti svarbia vandens turizmo stotele

Įgyvendinant projektą bus rekonstruota Atmatos upės krantinė, ją pritaikant mažųjų laivų švartavimuisi. Taip pat numatyta įrengti slipą laivams nuleisti į vandenį, nutiesti elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengti automobilių privažiavimo bei stovėjimo vietas. Kitaip tariant, Rusnėje atsiras infrastruktūra, kurios šiandien itin trūksta tiek pramoginės laivybos mėgėjams, tiek vandens turistams.

Jeigu projektas pasiteisins, naudos gali sulaukti ne tik Rusnė. Didesni turistų srautai reikštų daugiau klientų apgyvendinimo, maitinimo, laivų nuomos, gidų ir kitoms paslaugoms. Be to, atsirastų daugiau galimybių organizuoti vandens turizmo renginius bei pažintinius maršrutus po Nemuno deltą ir Kuršių marias.

Ar Rusnė nekonkuruos su Uostadvariu?

Didelės investicijos natūraliai kelia klausimą, kaip naujoji prieplauka derės su Uostadvario uosto plėtra. Pastaruoju metu Šilutės rajonas daug dėmesio skiria vandens turizmo infrastruktūrai, todėl svarbu, kad skirtingi objektai nekonkuruotų tarpusavyje, o kurtų bendrą sistemą.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus sako, kad tokia ir yra projekto idėja.

„Funkciniu požiūriu uosteliai turi papildyti vienas kitą, nes plečiantis pramoginei laivybai auga ir švartavimosi vietų poreikis. Šiuo metu Šilutės rajone jų akivaizdžiai trūksta“, – komentavo A. Jurkus.

Jeigu ši vizija bus įgyvendinta, Rusnė galėtų tapti pagrindine mažųjų laivų prieplauka ir turistų aptarnavimo vieta, o Uostadvaris – vartais į Kuršių marias, Nemuno deltą ir pažintinius vandens maršrutus. Tokiu atveju abu objektai kurtų vieningą vandens turizmo tinklą, o ne varžytųsi dėl tų pačių lankytojų.

Vien krantinės neužtenka

Vis dėlto vien infrastruktūros sukūrimas dar negarantuoja sėkmės. Turizmo specialistai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad turistus pritraukia ne vien krantinės ar prieplaukos. Tam reikalingos papildomos paslaugos – laivų aptarnavimas, dviračių ir vandens inventoriaus nuoma, maitinimas, apgyvendinimas, renginiai bei aktyvi regiono rinkodara.

Ne mažiau svarbus bus ir naujosios infrastruktūros išlaikymas. Pastačius krantinę teks užtikrinti jos priežiūrą, prieinamumą ir nuolatinį pritaikymą augantiems vandens turizmo poreikiams. Tik tokiu atveju daugiau kaip 9 mln. eurų investicija taps ilgalaike nauda visam Šilutės rajonui, o Rusnė turės realią galimybę tapti vienu svarbiausių vandens turizmo centrų vakarų Lietuvoje.