Mirė pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmoji atkurtos Lietuvos Vyriausybės vadovė, ekonomistė ir profesorė Kazimira Danutė Prunskienė. Žinią apie jos mirtį patvirtino sūnus Vaidotas, praneša portalai lrt.lt ir delfi.lt
Užuojautą velionės artimiesiems pareiškę šalies vadovai pabrėžė svarbų K. D. Prunskienės vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad jai vadovaujant Vyriausybei buvo kuriamos nepriklausomos valstybės institucijos ir dedami ekonominių pertvarkų pamatai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius priminė, kad pirmoji Vyriausybė dirbo ekonominės blokados ir stipraus Sovietų Sąjungos spaudimo sąlygomis. Seimo pirmininkas Juozas Olekas akcentavo jos drąsą, atsakomybę ir ryžtą ginant atkurtą nepriklausomybę.
K. D. Prunskienė gimė 1943 metų vasario 26 dieną Švenčionių rajone. Vilniaus universitete ji įgijo ekonomistės specialybę, vėliau daugiau kaip du dešimtmečius dirbo dėstytoja ir mokslininke. Ji buvo viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrėjų ir šio judėjimo iniciatyvinės grupės narė.
1990 metais K. D. Prunskienė buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą ir pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Tais pačiais metais ji tapo pirmąja atkurtos Lietuvos ministre pirmininke ir Vyriausybei vadovavo iki 1991-ųjų.
Vadovaudama Vyriausybei K. D. Prunskienė aktyviai siekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo. Ji susitiko su JAV prezidentu George’u Bushu, Jungtinės Karalystės premjere Margaret Thatcher, Vokietijos kancleriu Helmutu Kohliu ir Prancūzijos prezidentu François Mitterrand’u. Šie susitikimai padėjo atkreipti Vakarų valstybių dėmesį į Lietuvos siekį įtvirtinti nepriklausomybę.
Vėliau K. D. Prunskienė buvo renkama į Seimą, vadovavo kelioms politinėms partijoms, dirbo profesore. 2004 metais ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, kuriame surinko 46,66 proc. balsų ir nusileido Valdui Adamkui. Prezidento posto ji siekė ir 2009 metais.
K. D. Prunskienė paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių ekonomikos tema, parašė keliasdešimt knygų. Už nuopelnus ji buvo apdovanota Vokietijos Federacinės Respublikos Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
Aktyvią politinę veiklą ji baigė 2012 metais, kai patyrė insultą ir buvo operuota. Vėliau politikė ilgai gydėsi bei tęsė reabilitaciją.
K. D. Prunskienės politinę biografiją lydėjo ir ginčai dėl galimo bendradarbiavimo su KGB. Nors 2009 metais Liustracijos komisija paskelbė ją bendradarbiavus su sovietų saugumu, K. D. Prunskienė šį sprendimą apskundė. 2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine nutartimi komisijos sprendimą panaikino.















