Kruvinas rytas Medininkuose sukrėtė laisvėjančią Lietuvą

Po 1991 metų sausio 13-osios Maskvai pavaldūs specialiosios paskirties milicijos būriai OMON pradėjo sistemingai puldinėti Lietuvos pasienio kontrolės postus prie Latvijos ir Baltarusijos sienų. Nuo 1991 metų pavasario iki rugpjūčio pabaigos Vilniaus ir Rygos omonininkai Lietuvos postus užpuolė 18 kartų.

Per išpuolius buvo deginami pasienio postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšomos Lietuvos valstybės vėliavos, mušami ir žalojami pareigūnai. Taip siekta įbauginti nepriklausomybę atkūrusios valstybės žmones, sukelti nepasitikėjimą jos institucijomis ir parodyti, kad Lietuvos valdžia nesugeba kontroliuoti padėties.

Liepos 31-osios naktį Medininkų poste budėjo Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, Kelių policijos valdybos pareigūnai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas bei greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas.

Pareigūnai buvo užklupti tarp 3 ir 5 valandos ryto ir sušaudyti posto namelyje. Šeši vyrai žuvo vietoje, o sunkiai sužeistas R. Rabavičius mirė ligoninėje rugpjūčio 2 dieną. Išgyveno tik muitinės pareigūnas T. Šernas, vėliau tapęs vienu svarbiausių Medininkų žudynių bylos liudytojų.

Sušaudytus pareigūnus aptiko iš Jaroslavlio vykę vairuotojai, pastebėję, kad pasienio poste neatliekama įprasta patikra. Užėję į namelį jie rado nužudytuosius ir apie įvykį pranešė netoliese buvusios degalinės darbuotojams. Ant vieno žuvusiojo rankos rastas laikrodis buvo sustojęs ties 4 valanda 45 minutėmis – šis laikas tapo vienu iš tragedijos simbolių.

Žudynės įvyko itin įtemptu Lietuvai laikotarpiu. Nepriklausomybę atkūrusi valstybė patyrė ekonominį ir politinį Tarybų Sąjungos spaudimą, o dalį svarbių pastatų Vilniuje vis dar kontroliavo okupacinė kariuomenė. Iki 1991 metų liepos Lietuvos nepriklausomybę buvo pripažinusios tik kelios valstybės, o Vakarų šalys Lietuvos padėtį dar dažnai laikė Tarybų Sąjungos vidaus reikalu.

Likus dviem dienoms iki žudynių, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos vadovas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartį, kuria Lietuva ir Rusija pripažino viena kitą suvereniomis valstybėmis. Rusija taip pat pripažino Lietuvos valstybės tęstinumą.

Tuo metu pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Maskvoje vykusį JAV prezidento George’o H. W. Busho ir Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo susitikimą. Ten buvo pasirašoma strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartis START I, laikyta vienu svarbiausių Šaltojo karo pabaigos ženklų.

Lietuvoje tuo metu vyko IV pasaulio lietuvių sporto žaidynės, į kurias buvo susirinkę daugiau kaip 6 tūkst. lietuvių iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau džiugią šventę nutraukė žinia apie sušaudytus pareigūnus. Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis gedulas, sušaukta neeilinė Aukščiausiosios Tarybos sesija, o žaidynių renginiai sustabdyti.

Su nužudytaisiais atsisveikinta rugpjūčio 3 dieną. Medininkų tragedija tapo žiauriausia visus 1991 metus vykdytų pasienio kontrolės punktų puldinėjimų atomazga ir vienu paskutinių merdinčios Tarybų Sąjungos smūgių Lietuvos nepriklausomybei.

Medininkų žudynių tyrimas truko daugelį metų. Galutinis teismo nuosprendis paskelbtas tik 2017-aisiais. Už nusikaltimą nuteisti keturi buvę OMON pareigūnai. Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlynikas ir Aleksandras Ryžovas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti Lietuvai. Bausmę Lietuvoje atlieka Latvijoje sulaikytas Konstantinas Michailovas.

Kasmet liepos 31-ąją žuvę pareigūnai pagerbiami Vilniaus Antakalnio kapinėse ir Medininkų pasienio poste įrengtame memorialiniame komplekse. Jų atminimui taip pat rengiamas tradicinis estafetinis bėgimas „Medininkai–Vilnius“.

Praėjus 35 metams, Medininkų tragedija išlieka priminimu, kokia kaina buvo ginama dar tik besikurianti Lietuvos valstybė. Tą rytą žuvę pareigūnai savo pareigą vykdė be ginklų ir nesitraukė iš posto, simbolizavusio atkurtos valstybės sieną bei jos teisę būti laisvai.