Kada sodų bendrijos “Draugystė“ dvokianti kūdra nustos dvokti?

2014-10-03, Stasys BIELSKIS
Kūdra „Draugystės“ sodų bendrijoje – ir dvokia, ir atrodo nekaip, ir yra visai „nedraugiška
Kūdra „Draugystės“ sodų bendrijoje – ir dvokia, ir atrodo nekaip, ir yra visai „nedraugiška"...

Šilutės miesto „Draugystės“ sodų bendrijos 3-iame take gyvenanti Stasė Čiužienė į „Šilokarčemos“ redakciją kreipėsi dėl ten esančios dvokiančios kūdros. Moteris mano, kad šalia tos kūdros gyvenantys žmonės leidžia į ją fekalijas...

Į nurodytą vietą „Šilokarčemos“ žurnalistas nuvyko kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyriausiuoju specialistu Valentinu Ščerveninu. Vizualiai patikrinęs S. Čiužienės nurodytas vietas, kuriose, jos teigimu, į vandens telkinį yra nutiesti kanalizacijos vamzdžiai, aplinkosaugininkas jų nerado.
 Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis „Šilokarčemai“ sakė, kad ši moteris ir pas jį tris ar keturis kartus jau buvo atėjusi bei atsinešusi tos kūdros vandens – parodyti, koks jis yra nešvarus. Ji skundėsi, kad „Draugystės“ sodų bendrijos pirmininkė Laura Ramanauskienė nenešanti vandens mėginio į „Šilutės vandenų“ bendrovės laboratoriją užterštumo tyrimui atlikti. Meras jai paaiškinęs, kad sodų bendrija yra privati teritorija ir jis neturi teisės priversti bendrijos pirmininkę pristatyti kūdros vandens į laboratoriją.
 
„Kadangi skundžiasi, kad yra užterštas vandens telkinys, reikia atlikti vandens tyrimą, nustatyti, koks tai yra užterštumas, o pasitvirtinus, jog teršiama fekalijomis, kreiptis į policiją, - sakė meras V. Laurinaitis. – O ši kartu su aplinkos agentūros pareigūnais ieškotų kaltininko, kuris teršia vandens telkinį. Tokia turėtų būti eiga. Kol nėra vandens tyrimo, negalima teigti, kad jis užterštas, gal paprasčiausiai tik pasmirdęs“.
 
S. Čiužienė piktinosi, kad bendrijos pirmininkė vandens mėginius į laboratoriją nešė jau du kartus, bet laborantė jai pasakiusi maždaug taip: „Ar jūs patys nematote, koks vanduo nešvarus. Kam mokėti pinigus už tyrimą, jeigu ir taip akivaizdu, jog vanduo užterštas“. Pasak S. Čiužienės, neseniai prie to vandens telkinio buvo atėjusi sodo bendrijos komisija, kurios kai kurie nariai klausė jos: „Tai kas tau čia negerai?“. S. Čiužienė atsakiusi: „Žiūrėkite, serbentai jau antri metai be uogų, dvi vyšnaites teko nupjauti, nes nebebuvo vyšnių, gėlės nebežydi, buvau apie keturiasdešimt kardelių prisisodinusi – nė vieno žiedo“. Moteris iš komisijos išgirdo nusistebėjimą: „Tai nejaugi tokia žemė pas tave prasta?“.
 
„Ką toliau galima kalbėti su tokiais žmonėmis?" – neslėpė pykčio S. Čiužienė.
 
„Draugystės“ sodų bendrijos pirmininkė L. Ramanauskienė „Šilokarčemai“ papasakojo apie „nuotykius“ „Šilutės vandenų“ laboratorijoje: „Tos moteriškės ten pauostė tą vandenį ir paprasčiausiai paklausė: „Jūs ten žuvis auginsite, ar ten kas nors nori maudytis?“. Jos paaiškino, kad ta kūdra seniai buvo iškasta ir nė karto joje nieko nedaryta, nevalyta. Vanduo neturi kur nubėgti, todėl jis esąs surūgęs. Laborantės teigė, kad nėra prasmės tą vandenį tirti, „mėtyti“ pinigus. Mūsų sodo bendrijos visi penki tarybos nariai balsavo už tai, kad apie to vandens telkinio valymą negali būti jokios kalbos, nes nėra pinigų. Vien pats paprasčiausias vandens tyrimas kainuoja 150 litų, o jeigu dar ir dėl fekalijų – tai gerokai daugiau. Jeigu ir įrodys, kad ten bėga fekalijos ir apie tai rankoje turėsime dokumentą, kas valys tą vandens telkinį?“.
 
Dar bendrijos pirmininkė sakė žinanti, kad trijų sklypų savininkai yra nutiesę vamzdžius į kūdrą. Bet jie turi įsirengę valymo sistemas „Traidenis“, todėl į kūdrą teka jau išvalytas vanduo. O išpumpuoti surūgusį vandenį negalima todėl, kad neįmanoma traktoriumi privažiuoti prie jos. Jeigu ir privažiuotų, jokios naudos nebūtų. Mat vandens telkinių kasėjai turi turi tik 50 metrų ilgio žarną, o artimiausia vieta - kanalas, į kurį būtų galima išleisti vandenį, yra už 250 metrų.
 
Panašu, kad pagaliau sprendimas, kaip išgelbėti tą vandens telkinį, jau priimtas. L. Ramanauskienė pasidomėjo, kaip būtų galima jį išvalyti, ir sužinojo, kad yra speciali cheminė priemonė, kuria valomi tokie vandens telkiniai. Ta priemonė naikina ir dumblius, ir pakrančių augmeniją, ir surūgusio vandens kvapą, bet nėra pavojinga žmonėms. Ja išvalius vandenį galima ir žuvis auginti. Pasak L. Ramanauskienės, ji jau paskaičiavo, kad tokiai kūdrai išvalyti reikėtų 10 litrų to preparato ir jis kainuotų tik apie 300 litų. Efektingiau būtų jį supilti į vandenį ne dabar, o pavasarį. Tad taip ir bus padaryta.
 
L. Ramanauskienė pažadėjo dar šį rudenį už savo pinigus nusipirkti vieną litrą šitos cheminės priemonės ir ją išbandyti iš kūdros pasemtame nedideliame kiekyje vandens.

Aplinkos apsaugos pareigūnas V. Ščerveninas neseniai tikrino, kur leidžia kanalizaciją šalia to vandens telkinio gyvenantys žmonės.
 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų dar padidinti alkoholio ir cigarečių kainas?