Kai lyja, bet šypsosi žmonės: Kentriuose švęsta bendrystė

Netrūko sveikinimų ir linkėjimų puokščių

Renginį pradėjo Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkė Justina Šlakaitytė, kurios pastangomis ši šventė tapo tikrove. Sveikindama susirinkusiuosius ji džiaugėsi, kad žmonės nepabūgo prasto oro.

„Džiaugiuosi, kad lietaus neišsigandote, kad atėjote, kad esate, kad norite kartu su mumis paliesti bendrystę. <...> Linksminkimės! Nusimausime batelius ir šoksime iki ryto“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Ypatingą prasmę šventei suteikė šių metų tema, skirta Telšių vyskupui Motiejui Valančiui. Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Andrius Eidintas priminė šios iškilios asmenybės svarbą Lietuvos istorijai ir tautinei savimonei.

„Mūsų istorija yra graži, joje buvo daug kilnių asmenybių. Šie metai Telšių vyskupijai ypatingi – minime ir 100-ąsias jos įkūrimo metines. Linkiu jums išlikti bendruomeniškiems, matyti vieniems kitus, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, ir taip teikti džiaugsmą tiek Dievui, tiek kiekvienam sutiktam žmogui“, – kalbėjo dvasininkas, palaimindamas susirinkusiuosius.

Bendrystę ir darbštumą parodo aplinka

Šventės dalyvius sveikino ir Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, dėkojusi bendruomenei už galimybę visiems susitikti, nepaisant lietingo oro. Ji linkėjo geros nuotaikos, gražių susitikimų, skambios muzikos, sveikatos ir laimės.

Pirmą kartą Kentriuose apsilankiusi Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušrinė Norkienė negailėjo gražių žodžių tvarkingai kaimo aplinkai. Ji bendruomenei linkėjo klestėti, garsėti gerais darbais, gražiomis idėjomis ir puoselėjamomis sodybomis, o lietui – nesugadinti šventinės nuotaikos.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė pabrėžė, kad graži Kentrių aplinka – pačių gyventojų darbštumo ir bendrystės įrodymas.

„Visada galvoju, kad mažas nebūtinai reiškia mažas. Jūs esate nedidelis kaimas, tačiau jūsų darbai tikrai dideli. Jūs matomi, išgirsti ir kuriate grožį visam Pagėgių kraštui. Ačiū jums už tai“, – kalbėjo administracijos direktorė.

Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė dėkojo kentriškiams už puoselėjamus namus ir gimtąjį kaimą, linkėdama išlikti tokiems pat draugiškiems, bendruomeniškiems ir besišypsantiems.

Sveikinimo žodžius taip pat tarė Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaras Kuturys. Jis dėkojo bendruomenės pirmininkei Justinai Šlakaitytei už jos didžiulį darbą, o susirinkusieji padėką palydėjo gausiais plojimais. Jo kolegė Aušra Zongailienė linkėjo jaukių pokalbių, malonių susitikimų ir geros nuotaikos.

Nuoširdžiais prisiminimais dalijosi ir bendruomenės bičiulė, Ramučių kaimo bendruomenės pirmininkė Lijana Lekavičienė. Ji prisiminė, kaip jos draugystė su J. Šlakaityte užsimezgė prieš Kalėdas, kai ši po bemiegės nakties, nes buvo išvykusi pirkti dekoracijų savo bendruomenei, atvyko į Ramučius mokyti žvakių gamybos paslapčių. Viešnia linkėjo sėti gerumą, meilę ir bendrystę, o bendruomenės pirmininkei įteikė Lietuvos trispalvę.

Pagerbti konkursų ir varžybų nugalėtojai

Po sveikinimų vyko konkursų ir sportinių varžybų nugalėtojų apdovanojimai.

Už nuoširdumą ir minčių raišką pagerbti rašinio konkurso „Apie Valančių“ laimėtojai Deividas Tūtoraitis, Gabrielė Grublytė ir Adriana Šneideraitytė. Pastaroji taip pat iškovojo antrąją vietą mergaičių dviračių varžybose.

Už puikius meninius gebėjimus piešiant Motiejų Valančių pagerbtos piešinių konkurso dalyvės Ela Kazlauskaitė ir Judita Tūtoraitytė.

Dviračių varžybose mažylių grupėje nugalėjo Gustas Valaitis, antrąją vietą užėmė Mykolas Dikmonas, trečiąją – Vakarė Dikmonatė, ketvirtąją – Matas Lipskis.

Mergaičių grupėje taurę už pirmąją vietą iškovojo Erija Urbonaitė. Toliau rikiavosi Adriana Šneideraitytė, užėmusi antrąją vietą, Mila Malakauskaitė – trečiąją, Gustė Grajauskaitė – ketvirtąją, Orneta Urbonaitė – penktąją, Kamilė Grajauskaitė – šeštąją, o Barbora Mišeikytė – septintąją vietą.

Berniukų grupėje pirmąją vietą pelnė Paulius Reuka, antrąją – Dovydas Dikmonas, trečiąją – Karolis Kašėta.

Moterų grupėje taurė atiteko Eglei Valaitienei, antrąją vietą užėmė Dangira Dikmonienė, trečiąją – Sonata Mišeikienė, ketvirtąją – Onutė Sekonavičienė. Visi dviračių varžybų dalyviai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais ir dovanėlėmis.

Simboliniai ženklai patikėti ateities kartoms

Jautriu šventės akcentu tapo bendruomenės ritualas „Kentrių skrynia“, kurio metu simboliniai bendruomenės gyvenimo ženklai buvo patikėti ateities kartoms. Skrynią pildė ir svečiai, ir bendruomenės nariai.

Pirmasis Kentrių ūkininkas, aręs kaimo laukus, Marius Stanaitis į dvasinę bendruomenės skrynią įdėjo žemės akmenį – darbštumo ir kaimo gerovės simbolį.

Šių metų abiturientai Mantas Vidra ir Dominykas Vidra į skrynią įdėjo mokslo šviesos akmenis, simbolizuojančius žinių kelią ir ateities siekius.

Kentrių naujakuriai Alina Zaksaitė ir Darius Sirtautas ritualo metu įdėjo naujų pradžių akmenį.

Šiemet Kentrius aplankė gandrai – bendruomenė pasidžiaugė, kad pagausėjo net dvi šeimos: Aušrai Grudzinskaitei gimė sūnus Markas, o Gretai Jašinskaitei ir Modestui Kasiliauskui – dukrelė Lukrecija. Jų šeimų vardu į bendruomenės skrynią buvo įdėti vilties akmenėliai, simbolizuojantys naują gyvybę, ateitį ir bendruomenės tęstinumą.

Muzika, šokiai ir fejerverkai

Vakaro metu netrūko muzikos ir šokių. Scenoje vieni kitus keitė įvairių žanrų atlikėjai ir kolektyvai. Nuotaiką kūrė Tauragės miesto Jovarų bendruomenės kapela „Jovaras“, Pagėgių kultūros centro linijinių šokių kolektyvas „Ritmija“ ir jaunosios kartos atlikėjas iš Platelių Adrijus Alminas, profesionaliai sujungęs autorinę kūrybą su liaudiškos muzikos motyvais.

Publiką savo populiariausiomis dainomis džiugino estrados atlikėjas Edmundas Kučinskas, energingą koncertą surengė popmuzikos atlikėja Mia, o šventę vainikavo grupės „Popkultūra“ pasirodymas. Nepaisant nesibaigiančio lietaus, žiūrovai drąsiai sukosi šokių aikštelėje, dainavo kartu su atlikėjais ir dar kartą įrodė, kad tikros bendrystės nesugadina jokios oro išdaigos. Vakaro pabaigą vainikavo šventiniai fejerverkai.

Kentrių vasaros šventė dar kartą patvirtino, kad bendruomeniškumas, nuoširdus žmonių bendravimas ir meilė savo kraštui yra stipresni už lietų. Renginys tapo ne tik prasmingu Motiejaus Valančiaus atminimo pagerbimu, bet ir gražiu įrodymu, jog ten, kur susitinka širdys, visada atsiranda vietos šypsenai, muzikai ir bendrystei.