Ramučių pervažoje pėstieji įstrigo tarp trijų institucijų

Į redakciją kreipėsi pilietiškas Šilutės gyventojas Rimantas (vardas pakeistas – red.), kuris dažnai vaikšto Ramučių gatve. Jo įprastas maršrutas driekiasi per šioje gatvėje esančią geležinkelio pervažą.

Tačiau pėsčiųjų takas ties pervaža staiga nutrūksta. Norėdamas patekti į kitą jos pusę, žmogus turi eiti arba geležinkelio bėgiais, arba važiuojamąja kelio dalimi. Abu pasirinkimai vargu ar galėtų būti vadinami saugiais, ypač tamsiuoju paros metu ar žiemą, kai kelio danga būna apledėjusi.

Siūlo kreiptis į Savivaldybę

Rimantas pagrįstai manė, kad už geležinkelio pervažą ir pėsčiųjų judėjimo sąlygas joje turėtų būti atsakinga geležinkelių infrastruktūrą eksploatuojanti bendrovė. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvos geležinkeliai čia – tik geležinkelių šeimininkai. Pėsčiųjų saugumas, anot jų, jau yra savivaldybės rūpestis.

„Dėkojame, kad informavote apie pastebėtas problemas. Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pėsčiųjų tako įrengimo Ramučių g. projektą vykdo Šilutės rajono savivaldybė. Šio projekto apimtyje numatyta ir pėsčiųjų tako danga per geležinkelio kelius. „LTG Infra“ yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus savivaldybei, susijusius su šiuo projektu. Neturime informacijos dėl tolesnės projekto eigos. Siūlome kreiptis į Šilutės rajono savivaldybę“, – atsakė AB „LTG Infra“ vyriausiasis ekspertas Vytautas Balčius.

Atsakymas aiškus: geležinkeliečiai savo dalį, jų vertinimu, atliko. Kur dingo pats pėsčiųjų takas, informacijos neturi. Todėl žmogui pasiūlyta belstis į kitas duris.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis patvirtino, kad ši problema nėra nauja – ji tęsiasi jau trejus ar ketverius metus. Pasak mero, klausimas buvo sprendžiamas įgyvendinant Ramučių gatvės rekonstrukcijos projektą, kurį Savivaldybė vykdė kartu su AB „Via Lietuva“.

Tuomet kreiptasi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl pėsčiųjų tako įrengimo per pervažą. Geležinkelio infrastruktūrą valdanti bendrovė sutiko, kad perėja būtų sutvarkyta, tačiau iškėlė papildomą sąlygą – kartu turėjo būti pakeista ir tam tikra geležinkelio bėgių atkarpa.

Kieno investicija?

Čia ir sustojo ilgai laukta valstybės pažanga. AB „Via Lietuva“ nesutiko investuoti į kitos bendrovės valdomą turtą. „Lietuvos geležinkeliai“, suprantama, taip pat nepuolė savo lėšomis įgyvendinti svetimo gatvės projekto. Savivaldybė liko tarp dviejų valstybės milžinų, o pėsčiasis – tarp bėgių ir automobilių.

„Taip šis klausimas ir liko neišspręstas. Savivaldybė sutiko pakloti guminę dangą ir įrengti įspėjamuosius ženklus, tačiau to nepakanka“, – situaciją apibendrino V. Laurinaitis.

Taigi trys institucijos žino problemą, tačiau nė viena neturi pakankamai priežasčių ją išspręsti. Savivaldybė rengė projektą, „Via Lietuva“ tvarkė kelią, geležinkeliečiai valdė bėgius. Atrodytų, visos dėlionės dalys yra, tik galutiniame paveiksle kažkodėl nėra pėsčiojo.

Užburtas ratas?

Dvi didelės valstybės valdomos bendrovės, kurių veikla tiesiogiai susijusi su saugiu eismu ir infrastruktūra, nesutarė, kas turėtų sumokėti už kelių metrų geležinkelio bėgių atnaujinimą. Savivaldybės galimybės šioje valstybinių interesų kovoje, regis, liko paskutinėje vietoje.

Projektui lėšų buvo skirta ir Ramučių gatvė jau rekonstruota, tačiau ties geležinkelio pervaža europietiškas pėsčiųjų takas baigėsi. Toliau prasideda lietuviškas institucinis sprendimas – ženklas, paaiškinimas ir siūlymas kreiptis kitur. O iš esmės tai institucijų piramidės viršūnėje turtas yra visų mūsų, valdomas valstybės.

Dabar, kai darbai jau atlikti, geležinkeliečiai atsakomybės iešmus nukreipė Savivaldybės link. Savivaldybė primena, kad bėgiai jai nepriklauso, o „Via Lietuva“ nenorėjo investuoti į svetimą turtą.

Visos pusės savaip teisios. Tik pėsčiajam nuo to ne saugiau.

Ši istorija – dar vienas akivaizdus pavyzdys, kaip valstybės institucijos ir bendrovės nesugeba susikalbėti tarpusavyje, o valstybės turtą saugo taip rūpestingai, lyg jis būtų asmeninis. Svarbiausia ne išspręsti problemą, bet tiksliai nustatyti, kieno sąskaitoje turėtų atsirasti kelių metrų dangos išlaidos.

Kol institucijos saugo savo biudžetus ir įsipareigojimų ribas, Ramučių gatvės pėstiesiems lieka saugoti patiems save.