Parduodate grybus, uogas ar obuolius? Kada mokesčių nėra, o kada gali tekti aiškintis

2026-08-17, Sergėjus Gvildys
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
Rugpjūtis – metas, kai sodai, daržai ir miškai atiduoda didžiąją metų derliaus dalį. Turguose, pakelėse ir socialiniuose tinkluose daugėja siūlančių obuolių, daržovių, uogų, grybų, gėlių ar kitų savo užaugintų bei surinktų gėrybių. Vieniems tai nedidelis priedas prie pensijos ar atlyginimo, kitiems – nemaža sezoninių pajamų dalis. Tačiau yra vienas svarbus dalykas, kurį verta žinoti: net jeigu už parduotą produkciją gautos pajamos neapmokestinamos, prireikus gali tekti įrodyti, kad tuos pinigus iš tikrųjų uždirbote.

Miško gėrybėms – 3 tūkst. eurų riba

Jeigu žmogus pats miške prisirinko grybų, uogų, riešutų ar vaistažolių ir juos pardavė, per metus gautos pajamos iki 3 000 eurų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Svarbi sąlyga – gėrybės turi būti surinktos paties žmogaus.

Taigi, jeigu per grybų ir uogų sezoną žmogus uždirbo 1 000, 2 000 ar lygiai 3 000 eurų, gyventojų pajamų mokesčio mokėti (GPM) nereikia. Jeigu pajamos, pavyzdžiui, siekė 3 600 eurų, neapmokestinama lieka 3 000 eurų suma, o 600 eurų viršijanti dalis jau yra apmokestinama.

Visai kita taisyklė taikoma savo ūkyje ar sode užaugintai produkcijai.

Obuoliams, bulvėms ar daržovėms 3 tūkst. eurų riba netaikoma

Jeigu žmogus parduoda savo užaugintą žemės ūkio produkciją – pavyzdžiui, obuolius, bulves, pomidorus, agurkus ar kitą sodo ir daržo derlių, – tokioms žemės ūkio veiklos pajamoms nėra nustatyta tokia pati 3 000 eurų neapmokestinama riba kaip miško gėrybėms.

Gyventojo pajamos iš žemės ūkio veiklos yra neapmokestinamos GPM, jeigu jis nėra įregistruotas PVM mokėtoju ir neprivalo juo registruotis.

Paprasčiau tariant, žmogus, parduodantis savo užaugintą derlių, gali gauti ir daugiau nei 3 000 eurų pajamų – vien dėl šios sumos GPM prievolė neatsiranda. Tačiau svarbu stebėti bendrą veiklos mastą, nes prievolė registruotis PVM mokėtoju paprastai atsiranda, kai atlygis iš Lietuvoje vykdomos ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 tūkst. eurų. Tačiau neapmokestinama nereiškia „pinigai be pėdsakų“. Būtent čia ir slypi didžiausia rizika, apie kurią perspėja Mokestinių ginčų komisija.

Įsivaizduokime paprastą situaciją. Žmogus keletą metų oficialiai gauna nedideles pajamas, tačiau nusiperka brangesnį automobilį, namą ar kitą nemažos vertės turtą. Mokesčių administratoriui gali kilti klausimas – iš kur atsirado pinigų?

Žmogus paaiškina: vasaromis rinkau grybus ir uogas, pardavinėjau obuolius, daržoves, gėles ar svogūnėlius ir taip sukaupiau dalį pinigų. Vien tokio paaiškinimo gali neužtekti.

Mokestinių ginčų komisijos nagrinėtos bylos rodo, kad kilus ginčui gyventojas turi sugebėti pagrįsti, jog nurodytas pajamas iš tikrųjų gavo. Jei įrodymų nėra, mokesčių administratorius tokių pinigų gali nepripažinti realiu ir teisėtu turto įsigijimo šaltiniu.

Ką verta išsaugoti?

Jeigu grybus ar uogas parduodate supirkėjui, verta saugoti supirkimo kvitus. Jeigu pirkėjai atsiskaito pavedimu – banko sąskaitos išrašai tampa aiškiu įrodymu. Pajamas gali pagrįsti ir kiti dokumentai, kuriuose matyti, kas buvo parduota ir kiek už tai gauta pinigų.

Tai ypač aktualu tiems, kurie produkciją pardavinėja nuolat ir per sezoną gauna ne kelias dešimtis, o kelis tūkstančius eurų.

Verta bent sau pačiam žymėtis, kada, ką ir už kiek pardavėte. Po penkerių ar dešimties metų prisiminti, kiek grybų pardavėte konkrečią vasarą ar kiek pinigų gavote už obuolius, gali būti praktiškai neįmanoma.

„Užauginau sode“ taip pat gali nepakakti

Mokesčių administratorius gali vertinti ne tik dokumentus, bet ir tai, ar žmogaus nurodytos pajamos apskritai atrodo realios.

Pavyzdžiui, gali būti vertinamas turimo sodo ar žemės sklypo plotas, kiek jame realiai buvo galima užauginti produkcijos, kokios tuo metu buvo supirkimo ar pardavimo kainos ir kiek darbo tokiam kiekiui užauginti reikėjo. Mokestinių ginčų komisija pateikia ir labai aiškų pavyzdį – gali būti tikrinama, ar žmogus savo turimame sodo sklype apskritai galėjo užauginti tiek svogūnėlių, kad iš jų pardavimo gautų 40 tūkst. eurų.

Todėl teiginys „pinigus uždirbau pardavinėdamas savo derlių“ savaime dar nėra įrodymas.

Svarbiausia prisiminti tris skaičius ir vieną taisyklę

Pati paprasčiausia atmintinė būtų tokia: savo surinktų grybų, uogų, riešutų ir vaistažolių pardavimo pajamų iki 3 000 eurų per metus GPM neapmokestinama; virš 3 000 eurų esanti dalis jau apmokestinama. Savo užaugintai žemės ūkio ir sodo produkcijai tokios 3 000 eurų ribos nėra – pajamos neapmokestinamos GPM, kol žmogus nėra ir neprivalo būti PVM mokėtoju.

O svarbiausia taisyklė dar paprastesnė: jeigu iš grybų, uogų, obuolių ar daržovių pardavimo susidaro apčiuopiama pinigų suma, verta palikti jos pėdsaką.

Nes mokesčių nereikia mokėti ne visada reiškia, kad niekada nereikės paaiškinti, iš kur tie pinigai atsirado.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!