Augintinio antsvoris prasideda nuo dubenėlio: kaip laiku pastebėti ir sustoti
Apkūnus šuo daugeliui vis dar atrodo mielas, o apvali katė tampa juokelių herojumi. Veterinarijos gydytojams vaizdas ne toks linksmas: antsvoris šiandien yra viena dažniausių augintinių sveikatos problemų, kuri trumpina gyvenimą tyliai, be jokių dramatiškų simptomų. Perteklinis svoris apkrauna sąnarius, širdį ir kepenis, didina diabeto riziką, o vasaros karščiai storesniam gyvūnui tampa tikru išbandymu.
Kaip suprasti, kad augintinis sveria per daug
Tiksliausias namų testas nereikalauja svarstyklių. Uždėkite delnus augintiniui ant šonų: šonkauliai turi būti lengvai užčiuopiami, bet nematomi. Žiūrint iš viršaus, už šonkaulių turi matytis juosmens susiaurėjimas, o iš šono pilvo linija turi kilti aukštyn, o ne kaboti. Jei šonkaulius randate tik gerokai paspaudę, o liemuo primena statinaitę, svorio jau yra per daug.
Katėms papildomas ženklas yra nukarusi pilvo riebalų kišenė ir tingėjimas šokinėti ten, kur anksčiau užšokdavo be pastangų.
Dažniausia klaida: matuojame akimis, ne matuokliu
Retas šeimininkas augintinį nutukina sąmoningai. Dažniausiai kaltas dubenėlis, pilamas iš akies, ir švelnus įprotis papildyti jį vos ištuštėjusį. Sausas pašaras yra kaloringas produktas, todėl papildoma sauja, kuri žmogui atrodo niekis, mažam šuniui gali reikšti trečdaliu didesnę dienos normą.
Antra klaida yra skanėstai, kurie niekur neįskaičiuojami. Gabalėlis sūrio, dešros galiukas nuo stalo, sausainis iš kaimyno: kiekvienas atskirai atrodo nekaltai, bet susumavus per dieną susidaro rimta kalorijų porcija, apie kurią dubenėlio normos jau nieko nežino.
Nuo ko pradėti, jei svorio jau per daug
Pirmiausia turėtų atsirasti matavimo indelis arba virtuvinės svarstyklės: porcija sveriama, o ne pilama iš akies. Pašaro pakuotės lentelė yra atspirties taškas, tačiau joje nurodyti kiekiai skaičiuojami vidutiniškai aktyviam gyvūnui, todėl sofos mėgėjui normą dažnai reikia mažinti. Kiek tiksliai maisto reikia skirtingo amžiaus, svorio ir aktyvumo augintiniams ir kaip dažnai juos šerti, išsamiai aprašyta šiame straipsnyje.
Skanėstams galioja buhalterija: kas atsiduria gyvūno pilve, tas įskaičiuojama į dienos racioną. Dresūrai naudokite mažus, mažai kaloringus gabalėlius arba tiesiog dalį dienos sauso pašaro normos.
Svoris turi kristi lėtai. Staigus badavimas gyvūnams pavojingas, ypač katėms, kurioms per greitas svorio kritimas gali sukelti kepenų pažeidimą. Realus tempas yra vienas ar keli procentai kūno svorio per savaitę, todėl rezultatų reikia laukti mėnesiais, ne dienomis.
Sterilizuoti gyvūnai: kitos taisyklės
Po sterilizacijos ar kastracijos gyvūno medžiagų apykaita sulėtėja, o apetitas dažnai išauga. Jei porcija lieka ta pati, svoris auga tarsi savaime, ir šeimininkas nuoširdžiai stebisi, iš kur jis atsirado. Po operacijos energijos poreikis sumažėja maždaug penktadaliu ar ketvirtadaliu, todėl porciją reikia koreguoti iš karto, nelaukiant, kol pokytis taps matomas. Yra ir specialiai sterilizuotiems gyvūnams pritaikytų pašarų su mažesniu riebalų kiekiu, tačiau ir su jais galioja ta pati taisyklė: sverti, ne pilti iš akies.
Kada verta pasirodyti veterinarui
Jei porcijos sumažintos, skanėstai suskaičiuoti, o svoris per kelis mėnesius nejuda arba toliau auga, priežastis gali būti nebe dubenėlyje. Skydliaukės veiklos sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar skausmas, dėl kurio gyvūnas mažiau juda, taip pat veda į antsvorį. Tokiu atveju dieta be diagnozės yra kova su padariniais, o ne su priežastimi. Veterinaras taip pat padės nustatyti realų tikslinį svorį: jis pagal veislę ir kūno sudėjimą gali skirtis nuo lentelių vidurkio.
Judėjimas: vaistas, kuris nieko nekainuoja
Mitybos pakeitimai veikia geriausiai, kai prie jų prisideda judėjimas. Šuniui tai reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir žaidimus, o ne vien greitą ratą aplink namą. Katei judrios veiklos sugalvoti sunkiau, bet padeda žaislai su plunksnomis, lazerio taškas ar maisto galvosūkiai, iš kurių sausą maistą reikia išsikrapštyti darbu. Vyresniems ar sąnarių problemų turintiems gyvūnams krūvį reikia didinti atsargiai, pasitarus su veterinaru.
Visa šeima žaidžia pagal tas pačias taisykles
Dieta žlunga dažniausiai ne virtuvėje, o prie stalo, kai vienas šeimos narys porcijas mažina, o kitas gailisi ir kaišioja skanumynus po stalu. Susitarkite visi: kas šeria, kada šeria ir kiek skanėstų per dieną leidžiama. Vaikams galima skirti fiksuotą dienos skanėstų indelį, kurį ištuštinus lepinimas baigiasi. Svečiams mandagiai paaiškinkite, kad augintinis laikosi režimo. Gyvūnas labai greitai išmoksta, pas ką stalo kampe veikia loterija, ir būtent tas žmogus nulemia, ar visos kitos pastangos turi prasmę.
Rezultatas vertas pastangų
Tyrimai rodo, kad normalų svorį išlaikantys šunys gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka judrūs nei jų apkūnūs bendraamžiai. Už kelis mėnesius disciplinos augintinis atsilygina papildomais gyvenimo metais, ir tai yra mainai, kurių verta imtis dar šiandien, kol laiptai neprimena kalno, o pasivaikščiojimas neprasideda nuo atsidusimo.














