Šv. Roko atlaidai Pagėgiuose subūrė maldai ir padėkai

Rugpjūčio 16-ąją Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos tikintieji rinkosi į Šv. Roko atlaidus. Šv. Mišias aukojo Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros klebonas Vygintas Gudeliūnas ir Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Andrius Eidintas.

Šv. Rokas – XIII–XIV amžiuje gyvenęs prancūzas, savo turtą išdalijęs vargšams ir gyvenimą paskyręs ligonių, ypač sergančiųjų maru, slaugymui. Pasakojama, kad maru susirgo ir pats, tačiau pasveiko. Daug keliavęs ir ligoniams padėjęs Rokas vėliau buvo apkaltintas šnipinėjimu, įkalintas ir kalėjime mirė.

Dailėje Šv. Rokas dažniausiai vaizduojamas kaip keliautojas – su lazda ir kelionmaišiu. Šalia jo neretai vaizduojamas šuo su duona nasruose. Pasak legendos, būtent šuo nešė nusilpusiam Rokui maistą ir išgelbėjo jį nuo bado. Šv. Rokas iki šiol laikomas ligonių globėju.

Mes dar turime ką nuveikti

Šv. Mišių metu V. Gudeliūnas kalbėjo apie žmogaus gebėjimą neprarasti vilties ir noro veikti net tuomet, kai gyvenimas jau, rodos, daug ką sudėliojo į savo vietas.

„Kartais žmogui atrodo, kad viskas jau nugyventa, nuveikta, kad nieko naujo nebebus. Tačiau net ir labai garbaus amžiaus žmogus gali atrasti savyje jėgų keistis, kurti, daryti gera ir žvelgti į gyvenimą pozityviai. Kol esame šioje žemėje, dar turime ką nuveikti. O kai pasidaro sunku, visada galime tarti: „Viešpatie, padėk man“, – Pagėgių tikintiesiems kalbėjo kraštietis dvasininkas V. Gudeliūnas.

Ypatingą nuotaiką bažnyčioje kūrė ir parapijos choras. Vargonininkės Ievos Pakertytės ir choristų atliekamos giesmės lydėjo liturgiją, o muzika tapo natūralia bendros maldos dalimi.

Padėkojo tiems, kurie buvo šalia

Šventei artėjant prie pabaigos Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas A. Eidintas skyrė nemažai laiko padėkoms. Ir žmonių, kuriuos norėta paminėti, buvo daug – vieni prisidėjo prie pačių atlaidų, kiti ilgus metus padėjo atstatyti ir puoselėti bažnyčią.

Ypatingai padėkota V. Gudeliūnui – už jo asmeninį ryšį su Pagėgių parapija, maldą, palaikymą ir 5 tūkst. eurų asmeninę auką bažnyčios atstatymui po nelaimės. Vargonininkei I. Pakertytei ir choristams dėkota už liturgijos papuošimą, o restorano „Peronas“ komandai – už pagalbą rengiant šventę.

Padėkos žodžiai skambėjo ir Pagėgių savivaldybės merui Vaidui Bendaravičiui, Savivaldybės tarybos nariams bei administracijai – už moralinę ir materialinę paramą atkuriant šventovę ir padedant mažinti jos įsiskolinimus.

Atskirai klebonas dėkojo Linai ir Kęstučiui Komskiams. Jau daugiau kaip du dešimtmečius jie prisideda prie Šv. Roko atlaidų tradicijos puoselėjimo – rūpinasi šventės programa, bendrauja su atlikėjais, kviečia juos į Pagėgius ir pasirūpina šventiniais pietumis svečiams.

Kristinai ir Kęstučiui Komskiams bei restorano „Peronas“ kolektyvui padėkota už šventinius pietus.

Bažnyčia – ne vien sienos ir stogas

Ypatingų padėkos žodžių sulaukė Darius ir Remigijus Kelneriai. Jiems dėkota už sutvarkytą bažnyčios aplinką ir šventorių, atnaujintą automobilių stovėjimo aikštelę bei pagalbą bažnyčios patalpose įrengiant neįgaliesiems pritaikytą tualetą. Šie darbai buvo svarbūs ne tik dėl žmonių patogumo – jų reikėjo ir tinkamai užbaigiant šventovės atstatymą bei įgyvendinant pastatui keliamus reikalavimus.

Nuoširdūs padėkos žodžiai skirti ir parapijos „Carito“ koordinatorei Vidai Švitkauskienei bei savanoriams, pasirūpinusiems vaišėmis. Nepamiršti ir žmonės, kurie į šventę atsinešė savo namuose pagaminto maisto, kad juo galėtų pasidalyti su kitais atlaidų dalyviais.

Padėkota ir daugybei kitų žmonių, kurie savo darbu, aukomis ir laiku prisidėjo ne tik prie vienos šventės, bet ir prie bažnyčios atstatymo, jos aplinkos puoselėjimo, tvarkymo bei kasdienės priežiūros.

Klebono A. Eidinto padėkos žodžius jungė paprasta mintis – bažnyčia nėra vien plytos, sienos ar stogas. Ją pirmiausia kuria žmonės – savo tikėjimu, malda, darbu, pasiaukojimu ir gebėjimu nelikti nuošalyje, kai reikia pagalbos.

Muzika ir bendras stalas

Atlaidai nesibaigė paskutine Šv. Mišių giesme. Po jų susirinkusiesiems koncertavo operos solistas, baritonas Eugenijus Chrebtovas. Jo muzikinė programa pratęsė šventę jau kitokia nuotaika – bažnyčioje skambėjo muzika, o atlikėjas sulaukė šilto publikos dėmesio.

Vėliau parapijos „Caritas“ visus pakvietė į agapę. Prie bendro stalo buvo dalijamasi ne tik vaišėmis – žmonės turėjo laiko pabūti kartu, pasikalbėti, susitikti su seniai matytais pažįstamais.

Gal todėl šių metų Šv. Roko atlaidams itin tiko ir jų metu ne kartą skambėjusi padėka. Vieni Pagėgių bažnyčiai padėjo aukomis, kiti – darbu, treti – muzika, malda ar savo laiku. O sekmadienį daugelis jų susitiko po tuo pačiu stogu, kurį patys vienaip ar kitaip padėjo išsaugoti.