Savaitę Mociškiuose savo žodžiais papasakojo vaikai

Rašydami apie patirtus nuotykius, vaikai ne tik prisiminė smagiausias stovyklos akimirkas, bet ir mokėsi apmąstyti savo patirtį, įvertinti įgytas žinias, lavino lietuvių kalbos įgūdžius bei kritinį mąstymą. Jų rašiniuose atsiskleidžia ir svarbiausios projekto temos – ekologija, aplinkosauga, sveika gyvensena bei fizinis aktyvumas.

Keturios bendruomenės surengė dvi stovyklas

Kaimo bendruomenė „Bubliškės“ kartu su Kriokiškių, Piktupėnų ir Plaškių kaimo bendruomenėmis įgyvendino vietos projektą „Pagėgių krašto vaikų ir jaunimo vasaros stovyklos“. Projekto numeris – PAGĖ-LEADER-09-2-4 / 20VS-PV-24-2-08673-PR001.

Projektui skirta 19 020 eurų parama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Jis įgyvendintas pagal VVG „Pagėgių kraštas“ 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos priemonę „Tradicijas, sveiką gyvenseną ir tarpusavio ryšius puoselėjanti bendruomenė (plačiąja prasme)“.

Stovyklos vyko 2025 ir 2026 metų vasaromis Pagėgių savivaldybės kaimiškoje teritorijoje. Jose iš viso dalyvavo 40 vaikų ir jaunuolių iš įvairių Pagėgių krašto bendruomenių – po 20 dalyvių kiekvienais metais.

2026 metų stovykla surengta liepos 6–11 dienomis Mociškių palivarko ūkyje. Vaikai dalyvavo ekologijos ir aplinkosaugos edukacijose, tyrinėjo gamtą, sportavo, žaidė tinklinį, keliavo dviračiais, plaukė baidarėmis, gilino sveikos gyvensenos žinias ir dalyvavo kūrybinėse veiklose.

Keturios projektą įgyvendinusios bendruomenės dalijosi atsakomybėmis ir patirtimi, kad kiekvienas vaikas stovykloje jaustųsi saugus, būtų įtrauktas į veiklas ir galėtų prasmingai praleisti vasaros laiką. O apie tai, kuo ši savaitė tapo patiems dalyviams, geriausiai pasakoja jų rašiniai.

Patricija: Geriausia šių metų stovykla!

Šią savaitę praleidau stovykloje Mociškių palivarke ir galiu drąsiai pasakyti – tai buvo geriausia mano šios vasaros savaitė. Pagrindinė stovyklos tema buvo tinklinis, todėl kiekvieną dieną treniravomės, mokėmės padavimų, kamuolio priėmimo ir net žaidėme turnyrus. Iš pradžių man buvo sunku, bet treneriai labai kantriai viską rodė ir padėjo.

Be tinklinio išbandėme daug kitų įdomių veiklų. Plaukiojome baidarėmis upe – iš pradžių buvo truputį baisu, kai baidarė siūbavo, bet paskui labai patiko. Važiavome dviračiais po apylinkes, o vieną vakarą maudėmės karštame kubile po žvaigždėmis.

Labiausiai įsiminė bičių edukacija. Sužinojau, kad bitės yra labai darbščios ir visai ne tokios baisios, kaip kartais atrodo. Ragavome ir šviežio medaus!

Vadovai buvo puikūs. Jie visą laiką buvo kartu su mumis, žaidė, juokavo ir sugalvodavo naujų užsiėmimų. Stovykloje susiradau naujų draugų ir visai nenorėjau važiuoti namo. Labai tikiuosi, kad kitąmet vėl galėsiu čia sugrįžti!

Majus: Pagaliau išmokau žaisti tinklinį

Prieš stovyklą tinklinį mokėjau žaisti tik šiek tiek. O dabar jau moku paduoti, priimti kamuolį ir net kartais pataikyti ten, kur noriu. Treniruotės buvo intensyvios, bet įdomios. Treneriai visada paaiškindavo, ką darau ne taip, ir leisdavo bandyti iš naujo.

Po treniruočių dažniausiai eidavome prie vandens. Plaukiojome baidarėmis – vieną kartą net lenktyniavome su kita komanda ir laimėjome! Taip pat važiavome dviračiais, o vakare visi lipome į kubilą. Vanduo buvo toks šiltas, kad visai nesinorėjo lipti laukan.

Man labai patiko ir bičių edukacija. Iš pradžių galvojau, kad bus nuobodu, bet kai parodė, kaip bitės dirba avilyje, buvo tikrai įdomu. Vadovai stovykloje buvo draugiški ir visada padėdavo. Ši savaitė Mociškių palivarke man tikrai patiko. Norėčiau čia grįžti dar kartą.

Liepa: Bitės, baidarės ir karštas kubilas

Stovykloje Mociškiuose man labiausiai patiko trys dalykai: bičių edukacija, plaukimas baidarėmis ir maudynės kubile. Kai mums pasakojo apie bites ir parodė tikrą avilį, buvo labai įdomu. Net paragavome medaus – jis buvo daug skanesnis nei iš parduotuvės.

Baidarės irgi buvo super. Iš pradžių bijojau, kad apvirsiu, bet paskui visai nebebijojau ir pati irklavau. Su draugais daug juokėmės ir taškėmės vandeniu.

O vakare, kai visi lipome į kubilą, buvo tiesiog nuostabu. Šiltas vanduo, juokai ir pasakojimai – tokių vakarų dar nebuvau turėjusi.

Žaidėme ir daug tinklinio. Vadovai buvo labai geri – visada šypsojosi ir sugalvodavo įdomių žaidimų. Ačiū jiems už tokią gražią savaitę!

Jokūbas: Nauji draugai ir nuotykiai ant dviračių

Šioje stovykloje susiradau tikrų draugų. Kartu žaidėme tinklinį, važiavome dviračiais, plaukiojome baidarėmis ir vakarais leidome laiką kartu.

Vieną dieną važiavome dviračiais ilgesniu maršrutu ir buvo labai smagu. Pakeliui matėme gražią gamtą, o grįžę visi buvome pavargę, bet laimingi.

Tinklinio treniruotės man patiko, nes galėjome varžytis vieni su kitais. Kartais laimėdavau, kartais ne, bet visada buvo įdomu. Bičių edukacija irgi buvo smagi – dabar žinau, kodėl bitės tokios svarbios.

Labiausiai patiko vakarai, kai visi susėsdavome, kalbėdavomės, juokdavomės ir niekas neskubėdavo namo. Vadovai buvo faini – jie ne tik mus prižiūrėjo, bet ir patys dalyvaudavo žaidimuose. Mociškių palivarkas tikrai yra gera vieta stovyklai. Noriu čia grįžti kitais metais.

Milena: Pirmą kartą stovykloje ir jau noriu dar!

Šiemet pirmą kartą važiavau į tokią stovyklą ir iš pradžių šiek tiek bijojau. Galvojau, kad bus sunku ir gal net nuobodu. Bet pasirodė visiškai kitaip – Mociškių palivarke buvo labai smagu!

Kasdien žaidėme tinklinį, mokėmės įvairių judesių ir net turėjome mažą turnyrą. Man labiausiai patiko plaukimas baidarėmis ir maudynės kubile. Kubile vanduo buvo šiltas, o mes su draugėmis juokėmės taip garsiai, kad net vadovai juokėsi.

Bičių edukacija taip pat buvo įdomi. Sužinojau daugiau apie tai, kaip gyvena bitės, kaip jos gamina medų ir saugo savo avilį. Ragavome medaus – jis buvo tikrai skanus.

Vadovai visą laiką buvo šalia, padėdavo ir sugalvodavo naujų žaidimų. Kai reikėjo važiuoti namo, man buvo labai liūdna. Labai tikiuosi, kad kitą vasarą vėl galėsiu čia atvažiuoti!

Vasara, į kurią norisi sugrįžti

Po stovyklos Mociškiuose liko ne tik išmokti tinklinio padavimai, dviračiais įveikti keliai ar pirmieji baidarės yriai. Liko šilto kubilo vakarai, medaus skonis, naujų draugų vardai ir juokas, kurį prisiminus dar ilgai norėsis šypsotis.

Patricija, Majus, Liepa, Jokūbas ir Milena apie tą pačią savaitę papasakojo skirtingai, tačiau visų jų rašiniuose kartojasi vienas noras – sugrįžti. Turbūt tai ir yra tiksliausias atsakymas, ar stovykla buvo gera.