Pamarys po audros: stichijos smūgis buvo negailestingas

Stichijos smūgis pamaryje

Šeštadienio popietę tapo aišku, kad Šilutės kraštas šįkart pateko į audros su uragaininio vėjo gūsiais patį epicentrą. Stiprūs vėjo gūsiai medžius laužė vieną po kito, smarkus lietus blogino matomumą, o kai kuriais keliais tapo sudėtinga ar visai neįmanoma pravažiuoti.

Meteorologiniai duomenys tik patvirtino tai, ką tuo metu savo akimis matė gyventojai. Ventės rage stipriausi vėjo gūsiai pasiekė 33 m/s, Šilutėje – 28 m/s.

Dar išskirtinesnis buvo kritulių kiekis. Šilutėje per ne ilgesnį kaip 12 valandų laikotarpį iškrito 82,5 mm lietaus – apie 93 proc. visos rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Toks kiekis jau atitiko katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijų. Kitose Vakarų Lietuvos vietose kritulių taip pat buvo itin daug, tačiau būtent Šilutėje buvo peržengta katastrofinio lietaus riba.

Didelis kritulių kiekis pradėjo kelti ir vandens lygį upėse bei kituose vandens telkiniuose. Pamaryje, kur vandens režimas ir taip jautrus gausiems krituliams bei vėjo krypčiai, stichijos poveikis buvo jaučiamas ypač ryškiai.

Medis užvirto ant važiuojančio automobilio

Vienas pavojingiausių audros sukeltų įvykių Šilutės rajone užfiksuotas apie 15.02 val. kelyje nuo Šylių Vainuto link. Ant važiuojančio automobilio užvirto medis.

Automobilyje buvusiai 17-metei keleivei padėjo pro šalį važiavę žmonės – jie merginai padėjo išlipti iš transporto priemonės. Vėliau atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į gydymo įstaigą.

Šis įvykis tapo vienu aiškiausių priminimų, kaip greitai audros metu pavojinga keliauti ir kaip svarbu susilaikyti nuo kelionių. Šeštadienį medžiai virto ne tik pakelėse – jų šakos ir kamienai krito ant elektros linijų, automobilių, tvorų, pastatų ir kitų objektų.

Dar viena sudėtinga situacija susidarė Rusnės saloje. Nuvirtę medžiai užtvėrė kelią, o tarp negalinčių pravažiuoti transporto priemonių atsidūrė ir medikų automobilis. Žmonės pasakojo, kad audros metu medžiai aplinkui tiesiog traškėjo, o sąlygos keitėsi taip greitai, jog beliko nuolat dairytis, kas vyksta priekyje ir aplink automobilį.

Žmonių nuotraukos parodė tikrąjį mastą

Netrukus socialiniai tinklai prisipildė pamario krašto gyventojų nuotraukų. Vaizdai buvo siunčiami iš skirtingų Šilutės rajono vietų, todėl tapo akivaizdu, kad pavieniais atvejais audros padarinių pavadinti negalima.

Apie nuvirtusius arba nulaužtus medžius gyventojai pranešė iš Saugų, Traksėdžių, Juknaičių, Rusnės, Šyškrantės, Uostadvario, Katyčių, Liaučių ir pačios Šilutės. Pagėgių savivaldybėje tokie vaizdai užfiksuoti Žukuose ir kituose savivaldybių kampeliuose, todėl buvo aišku, kad tikrasis stichijos paveiktų vietų sąrašas neabejotinai ilgesnis, nei galėjome įsivaizduoti.

Traksėdžiuose žmonės fiksavo medžius prie įvažiavimo į gyvenvietę ir šalia gyvenamojo sklypo tvoros. Rusnėje ir Šyškrantėje fotografuoti keliai, kuriuose eismą apsunkino ar visai sustabdė nuvirtę medžiai. Kitur žmonės fotografavo tai, kas liko jų kiemuose – nulaužtus medžius, išvartas ir audros neatlaikiusius želdinius.

Tai buvo savotiškas gyvas audros žemėlapis, kurį per kelias valandas sukūrė patys gyventojai.

Kai kur teko gelbėtis ir tvarkytis patiems

Kol ugniagesiai, medikai, energetikai ir kelininkai dirbo ekstremaliomis sąlygomis, dalyje vietų pirmųjų darbų ėmėsi patys gyventojai. Užvirtus keliams žmonės ieškojo pjūklų, traukė šakas, mėgino atlaisvinti pravažiavimą sau ir kitiems.

Panašūs vaizdai tą dieną kartojosi visoje Lietuvoje. Portalas 15 min.pranešė, kad automagistralėje Kaunas–Vilnius kelią užtvėrusį medį, kol atvyks tarnybos, pašalino patys vairuotojai – panaudoję grandininį pjūklą ir virvę.

Pamaryje situacija buvo panaši – tarnybos negalėjo vienu metu atsidurti dešimtyse vietų, todėl ten, kur buvo įmanoma tai padaryti saugiai, žmonės pirmiausia stengėsi padėti vieni kitiems ir bent minimaliai atlaisvinti susisiekimą.

Tačiau jau sekmadienį daliai Šilutės gyventojų kilo klausimų dėl miesto viešosiose erdvėse likusių audros padarinių. Gyventojai teigė savaitgalį nepastebėję aktyvesnių seniūnijos organizuojamų medžių ir šakų šalinimo darbų. Tai sukėlė nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose, kritikos savivaldybės ir seniūnijos adresu išsakė ir kai kurie vietos politikai.

Svarbu pažymėti, kad po tokio masto stichijos žmonių lūkestis buvo aiškus: pavojingi medžiai ir šakos viešosiose vietose turi būti šalinami kuo greičiau.

Seni medžiai vėl tapo ginčų objektu

Audra iš naujo atvėrė ir seną diskusiją dėl didelių medžių miestuose bei gyvenvietėse. Dalis gyventojų piktinosi, kad, jų nuomone, pavojingi, pažeisti ar supuvę medžiai nepašalinami laiku. Žmonės ragino nelaukti, kol medis užvirs ant automobilio ar žmogaus, ir aktyviau vertinti senų želdinių būklę.

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Žmonės atkreipia dėmesį, kad rugpjūčio pabaigoje medžiai dar yra su visa lapija. Tankus lapų vainikas stipriame vėjyje veikia tarsi burė, todėl kamienui ir šaknims tenkanti apkrova yra daug didesnė nei vėlyvą rudenį ar žiemą. Tad pats faktas, kad medis neatlaikė tokios audros, dar neįrodo, jog jis buvo supuvęs ar netinkamai prižiūrėtas.

Būtent todėl norėtųsi, kad savivaldybės atsakingos institucijos peržiūrėtų nusistovėjusią medžių genėjimo praktiką Šilutės mieste ir rajone. Akivaizdžiai matome, kad esama praktika dažnai lemia labai aukštą lajos pakėlimą, kai genimos tik aplink kamieną esančios šakos, tačiau neatliekama viršūnės redukcija ar kiti lajos formavimo darbai. Todėl jau plika akimi matome padarinius – medžių lajos iškyla aukštai ir audros metu tai gali virsti pavojingu reiškiniu.

Želdinių priežiūros specialistai teigia, kad pernelyg aukštas lajos pakėlimas yra problema ir neretai gali lemti medžio kamieno lūžius. Kad medis audros metu išstovėtų, vėjo apkrova turėtų pasiskirstyti kuo tolygiau per visą jo struktūrą, o tam laja turėtų būti proporcingai išsidėsčiusi kamieno atžvilgiu. Kai laja pakeliama labai aukštai, didžioji apkrova tenka viršutinei medžio daliai, todėl jėga susikoncentruoja viename taške ir lūžio tikimybė gerokai padidėja. Vis dėlto po savaitgalio stichijos medžių būklės ir jų keliamos rizikos tema neabejotinai dar sugrįš į diskusijas. Gyventojų reakcijos rodo, kad klausimas jiems nebėra vien tik estetinis vaizdas, o tiesiogiai siejamas su saugumu.

Gelbėtojams – šimtai iškvietimų regione

Kol gyventojai fotografavo audros paliktus vaizdus, ugniagesiai gelbėtojai dirbo praktiškai be atokvėpio.

Klaipėdos apskrityje per parą dėl audros padarinių gauti 123 iškvietimai. Tauragės apskrityje, kuriai priklauso Pagėgių savivaldybė, – dar 96. Gelbėtojams daugiausia teko pjaustyti ir šalinti ant kelių, automobilių, pastatų bei elektros infrastruktūros nuvirtusius medžius.

Šalies mastu darbo apimtys buvo dar sunkiai suvokiamos. Per parą ugniagesiai sulaukė daugiau kaip 1,8 tūkst. pranešimų. Dar šeštadienio vakarą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vertino, kad pagal iškvietimų skaičių tai gali būti didžiausi audros padariniai Lietuvoje per maždaug du dešimtmečius. (laikmetis.lt⁠)

Bendrasis pagalbos centras per parą sulaukė daugiau kaip 24 tūkst. skambučių. Audros piko metu jų srautas kai kuriomis akimirkomis siekė net 14 skambučių per sekundę.

Tai reiškė, kad vienu metu pagalbos reikėjo šimtams žmonių skirtingose Lietuvos vietose, o gelbėtojams teko pirmiausia vertinti, kur gresia didžiausias pavojus žmogaus gyvybei ir kur pajėgos reikalingos skubiausiai.

Kelininkai patruliavo ir valė užverstus kelius

Didelė našta teko ir kelininkams. „Kelių priežiūros“ brigados visoje šalyje sustiprino patruliavimą, šalino ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius ir šakas, o vietose, kur dėl smarkaus lietaus susidarė vandens sankaupos, valė važiuojamąją dalį.

Situacija keitėsi praktiškai valandomis. Net jau patikrintame kelio ruože po keliolikos minučių galėjo atsirasti nauja kliūtis, todėl brigadoms teko važiuoti maršrutais pakartotinai.

Didžiausias pavojus kilo miškinguose ruožuose. Vairuotojams teko saugotis ne tik jau ant kelio gulinčių medžių, bet ir galinčių bet kurią akimirką lūžti šakų ar kamienų. Liūtys pridėjo dar vieną grėsmę – vandens sankaupas bei akvaplanavimą.

Šimtai tūkstančių liko be elektros

Audra itin smarkiai smogė elektros tinklams. Vėjo verčiami medžiai ir šakos nutraukė oro linijas, buvo pažeisti elektros stulpai ir kita infrastruktūra.

Audros piko metu elektros tiekimo buvo netekę apie 268 tūkst. vartotojų. Iki sekmadienio daliai jų tiekimą pavyko atkurti, tačiau dar sekmadienio popietę be elektros buvo likę šimtai tūkstančių vartotojų. ESO perspėjo, kad kai kuriose vietose tinklo atkūrimas gali užtrukti ne vieną dieną.

Šilutės rajonas taip pat neišvengė elektros tiekimo sutrikimų. Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi pranešimais apie nutrūkusią elektrą, o nuvirtę medžiai kai kur buvo užgulę ir elektros infrastruktūrą.

Tokiose sąlygose energetikams teko dirbti ypač atsargiai – nutrūkę laidai ir pažeistos linijos reiškė, kad paprastas nuvirtusio medžio pašalinimas ne visada buvo tik darbas su pjūklu. Pirmiausia reikėjo įsitikinti, kad nėra elektros smūgio pavojaus.

Stichija pareikalavo žmogaus gyvybės

Savaitgalio audra visoje Lietuvoje baigėsi ne vien materialiniais nuostoliais.

Anykščių rajone stipraus vėjo išverstas medis užgriuvo vyrą jo namų kieme ir parbloškė į šalia esantį tvenkinį. Atvykę ugniagesiai žmogų išlaisvino, tačiau medikai jo išgelbėti nebegalėjo.

Kitose šalies vietose krentantys medžiai sužalojo žmones. Naujausiais sekmadienį skelbtais duomenimis, per su audra susijusius įvykius žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti; tarp nukentėjusiųjų buvo ir audros padarinius šalinęs ugniagesys.

Šilutės rajone į ligoninę išvežta ant automobilio užvirtusio medžio sužeista 17-metė.

Šie įvykiai parodė, kad didžiausio audros siautėjimo metu pavojinga buvo ne tik būti miške ar parke. Rizika kilo važiuojant keliu, būnant kieme ar mėginant pačiam šalinti nuvirtusius medžius.

Po audros prasidėjo ilgesnis darbas

Sekmadienį vėjas jau nebepriminė šeštadienio stichijos, tačiau jos paliktas vaizdas niekur nedingo. Pakelėse gulėjo supjaustyti kamienai, kiemuose – nulaužtos šakos, dalis gyventojų laukė elektros, o tarnybos toliau judėjo iš vienos vietos į kitą.

Pamariui ši audra paliko itin ryškų pėdsaką. Šilutėje vienu metu susidėjo du ekstremalūs reiškiniai – labai stiprus vėjas ir katastrofinio lygio lietus. Todėl šeštadienį gyventojams teko ne tiek stebėti stichiją pro langą, kiek saugotis jos tiesioginių padarinių.

O sekmadienį prasidėjo kita audros dalis – skaičiuoti, kas sulaužyta, kas užversta, kur dar nėra elektros ir kiek laiko prireiks pamariui sutvarkyti tai, ką gamta išvertė per kelias valandas.