Rugsėjis mokyklose atneš naujas taisykles ir saugumo pratybas

Šilutei atstovavo vicemeras ir skyriaus vedėja

Artėjant 2026–2027 mokslo metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į konferenciją sukvietė šalies švietimo bendruomenės ir savivaldybių atstovus. Šilutės rajono savivaldybei joje atstovavo vicemeras Edvardas Jurjonas bei Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

Konferencijoje daugiausia kalbėta apie saugią ir įtraukią mokyklą, mokytojo autoriteto bei profesinės gerovės stiprinimą, didesnį pasitikėjimą ugdymo įstaigomis ir nuoseklų ugdymo kokybės gerinimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad bendruomenė tikisi ne naujų skubotų reformų, o dabartinės sistemos tobulinimo. Ministerija žada atsisakyti smulkmeniškos mokyklų kontrolės ir daugiau dėmesio skirti pagalbai ugdymo įstaigoms. Atnaujinama mokyklų išorinio vertinimo tvarka turėtų būti labiau grindžiama pačių mokyklų atliekamu vidiniu įsivertinimu.

Pagrindinė naujų mokslo metų kryptis skamba viltingai – daugiau pasitikėjimo mokykla, pagarbos mokytojui ir saugumo kiekvienam vaikui bei pedagogui. Vis dėlto rugsėjį šiuos pažadus mokykloms teks paversti konkrečiomis taisyklėmis ir kasdieniais sprendimais.

Mobiliųjų telefonų tvarką nustatys mokyklos

Vienas geriausiai mokiniams ir jų tėvams matomų pokyčių bus susijęs su mobiliaisiais telefonais. Iki rugsėjo 1-osios kiekviena ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaiga turi patvirtinti asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Tai reiškia, kad mokyklos pačios nustatys, kada ir kokiomis aplinkybėmis mokiniai galės naudotis telefonais.

Keisis ir socialinės-pilietinės veiklos organizavimas. Ji bus labiau diferencijuojama pagal mokinių amžių, o į veiklą bus galima įskaityti dalyvavimą konkursuose, koncertuose bei kituose renginiuose. III–IV gimnazijos klasių mokiniams privalomų valandų skaičius per dvejus mokslo metus mažinamas nuo 70 iki 40.

Pokyčių numatyta ir sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Mokyklose, kuriose stinga reikiamos kvalifikacijos užsienio kalbų pedagogų, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ar lenkų kalbų galės mokyti ir aukštąjį išsilavinimą turintys kitų sričių specialistai, savo kalbos žinias galintys patvirtinti ne žemesniu kaip C1 lygiu.

Tokie specialistai pedagogo kvalifikaciją turės įgyti per dvejus metus nuo darbo mokykloje pradžios, o dalyko kompetencijas – per ketverius metus.

Nuo spalio Lietuvoje pradės veikti ir Mokytojų linija. Joje pedagogams bus teikiamos psichologinės konsultacijos bei pirminė teisinė pagalba. Šią priemonę ministerija pristato kaip dalį pedagogų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose plano. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Programas siaurino ir dėliojo iš naujo

Nuo rugsėjo bus pakoreguotos matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos bei informatikos bendrosios programos. Ministerija tikina, kad tai nėra dar vienas esminis ugdymo turinio pertvarkymas – taisytos neaiškios formuluotės, mažinta kai kurių temų apimtis, šalintas pasikartojantis turinys, o dalis temų perkelta į kitas klases.

Matematikos programoje numatyta mažiau perteklinių uždavinių ir aiškesnės jų formuluotės. III–IV gimnazijos klasių B kurse atsisakoma su tangentu susijusių temų, A kurse – parametrinių lygčių nagrinėjimo, o abiejuose kursuose nebelieka įvado į statistinę duomenų analizę.

Lietuvių kalbos ir literatūros programoje nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse perkeliama į penktą klasę ir vėliau bus nuosekliai įtvirtinama. Į penktokams rekomenduojamų skaitinių sąrašą sugrąžinamas J. K. Rowling romanas „Haris Poteris ir Išminties akmuo“.

Geografijos urbanizacijos tema iš III gimnazijos klasės perkeliama į IV klasę. Biologijos ir fizikos programose mažinama perteklinio turinio apimtis, o informatikos programoje tikslinamos su algoritmais, programavimu, skaičiuoklėmis, duomenimis ir programų testavimu susijusios temos.

Ministerijos teigimu, pakeitimai atlikti atsižvelgus į mokytojų pastabas, kad kai kurios programos buvo pernelyg plačios, o temos išdėstytos ne visada nuosekliai. Išsamus bendrųjų programų pakeitimų aprašymas

Egzaminams palieka 25 taškų kartelę

Ministerija taip pat pranešė neketinanti keisti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos. Ir toliau planuojama taikyti 25 taškų kartelę.

Pasak ministrės, dvejų pastarųjų metų rezultatai rodo, kad ši riba nesukelia tokio didelio neišlaikiusiųjų skaičiaus šuolio, koks buvo nustatant 35 taškų kartelę, tačiau kartu yra aukštesnė už anksčiau galiojusią 16 taškų ribą.

Toliau žadama plėsti Užduočių banką, kuriame mokiniai gali rasti pasiekimų patikrinimų ir egzaminų užduotis, o mokytojai – pamokoms tinkamos medžiagos. Iki 2027 metų vasario numatyta paskelbti daugiau kaip 3 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems 5–10 klasių mokiniams pritaikytų užduočių.

Šių metų rugsėjį mokyklos taip pat galės rinktis specialiąsias mokymo priemones iš Lietuvos įtraukties švietime centro patvirtinto katalogo. Joms centralizuotai įsigyti valstybė skyrė 3 mln. eurų.

Mokyklose vyks saugumo pratybos

Dar viena naujų mokslo metų užduotis – pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Mokyklos bus raginamos peržiūrėti savo veiksmų tvarkas, aiškiai jas pristatyti mokiniams, darbuotojams bei tėvams ir surengti praktines pratybas.

Ministerija tokį poreikį grindžia praėjusių mokslo metų patirtimi, kai į šalies teritoriją įskridus dronui buvo paskelbtas oro pavojus. Nors dauguma švietimo įstaigų žinojo, kaip elgtis, kai kur neišvengta sutrikimo.

Taigi naujieji mokslo metai prasidės ne vien kalbomis apie vaiko pažangą ir mokytojo autoritetą. Mokykloms teks susitarti dėl telefonų, prisitaikyti prie pakoreguotų programų, ruoštis ekstremalioms situacijoms ir įrodyti, kad ministerijos žadamas didesnis pasitikėjimas gali veikti ne tik konferencijų salėse.