Renovacijos ypatumai: už kieno klaidas moka gyventojai?

Istorijos pradžia nukelia beveik penkerius metus atgal. 2021 m. sausio 25 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ atliko Dariaus ir Girėno g. 18A namo atnaujinimo techninio darbo projekto ekspertizę ir pateikė kategorišką išvadą: projektas neatitinka privalomųjų reikalavimų, todėl jo negalima tvirtinti.

Ekspertizės akte išdėstytos dešimtys pastabų. Nebuvo tinkamai pagrįsta pastato energinio naudingumo klasė, nepateiktas esamų konstrukcijų būklės įvertinimas, nurodytas neteisingas vėjo rajonas, neleistinai suprojektuotas paviršinių nuotekų prijungimas prie buitinių nuotekų tinklų, klaidingai apskaičiuotas gaisrinio skyriaus plotas.

Ekspertai taip pat pareikalavo patikslinti vėdinimo sprendinius, nurodyti oro kiekius ir parodyti patalpoms vėdinti reikalingus oro srautus. Kol projekto trūkumai nebuvo pašalinti, jo nebuvo galima patvirtinti ir tęsti renovacijos procedūrų.

„Projektą ekspertai atmetė“

Dar aiškiau susidariusią padėtį gyventojams 2022 m. sausio 31 d. išdėstė pats „Mano Būstas“. Bendrovės atsiųstame laiške nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta, jog apšiltinus fasadą pastate nebeliktų tinkamo vėdinimo. Todėl, kaip rašyta gyventojams, ekspertai projektą atmetė, o projektuotojas privalėjo jį taisyti.

Bendrovė tuomet informavo, kad gali prireikti individualių rekuperatorių, kurie nebuvo įtraukti į investicijų planą. Dėl to gyventojams galėjo tekti didinti investicijas ir apsispręsti, ar renovaciją tęsti.

„Papildomai pažymime, kad šios priemonės pareikalavimo niekas negalėjo numatyti, todėl tai nėra niekieno klaida“, – gyventojams aiškino administratorius.

Tačiau tai, kad tam tikro reikalavimo esą nebuvo galima numatyti, savaime dar neatsako į klausimą, kas turi apmokėti projekto taisymą. Projekto ekspertizė ir atliekama tam, kad iki statybos pradžios būtų nustatyti netinkami, nepagrįsti arba teisės aktų neatitinkantys sprendiniai.

2022 m. rugpjūčio 5 d. gyventojams buvo pateikta balsavimo forma dėl investicijų plano koregavimo. Siūlyta įtraukti individualius rekuperatorius, padidinti projekto biudžetą, tinkuojamą fasadą pakeisti ventiliuojamuoju ir į projektą įtraukti buitinių nuotekų tinklų atnaujinimą. Gyventojai taip pat sutiko savo lėšomis apmokėti techninio darbo projekto bei investicijų plano koregavimą.

Būtent šį sprendimą administratorius dabar vadina gyventojų iniciatyva. Vis dėlto iš ankstesnių dokumentų matyti, kad tuo metu klausimas buvo keliamas kitaip: nesutikus koreguoti investicijų plano ir didinti investicijų, renovacijos finansavimo procesas nebūtų galėjęs judėti pirmyn.

Taigi gyventojams iš esmės teko rinktis: pritarti pakeitimams ir tęsti renovaciją arba rizikuoti netekti finansavimo. Tačiau ar prieš balsavimą buvo aiškiai atskirta, kurie pakeitimai būtini dėl pirminio projekto trūkumų, o kurių pageidavo patys savininkai?

Gyventojai taip pat klausia, kodėl rengiant pirminį projektą nebuvo tinkamai suformuluotos projektavimo užduotys. Juk ne patys gyventojai turėjo nustatyti techninius vėdinimo, fasado, nuotekų ar kitų pastato sistemų reikalavimus. Tam samdomi projektuotojai, o jų darbą organizuoja renovacijos administratorius.

Abejonių kelia ir finansinis šios istorijos aspektas. Rengiant renovacijos investicijų planą, dalis projektavimo išlaidų gali būti kompensuojama, tačiau už vėliau atliekamus papildomus pakeitimus gyventojams gali tekti mokėti savo lėšomis. Todėl svarbu tiksliai nustatyti, už kokius konkrečius darbus išrašyta 6 050 eurų sąskaita.

Sąskaita pasivijo po ketverių metų

Dar viena ne mažiau svarbi aplinkybė – už 2022 m. derintą projekto koregavimą sąskaita gyventojus pasiekė tik šiemet. Projektuotojas išrašė 6 050 eurų sąskaitą, o administratorius šią sumą paskirstė butų savininkams ir jos mokėjimą išdėstė per tris mėnesius.

Kodėl sąskaita už beveik prieš ketverius metus atliktus projektavimo darbus išrašyta tik dabar? Kada projekto korekcija buvo baigta ir kas ją priėmė? Kodėl ši prievolė nebuvo aiškiai matoma ankstesnėse administratoriaus ataskaitose? Kokia 6 050 eurų sumos dalis teko papildomiems gyventojų pasirinkimams, o kokia – ekspertų nustatytiems pirminio projekto trūkumams pašalinti?

Atsakymų į šiuos klausimus gyventojai jiems pateiktuose dokumentuose neranda.

Liepos mėnesį, atsakydamas į gyventojų skundus, namo administratorius „Mano Būstas Vakarai“ pareiškė, kad projekto koregavimas nebuvo susijęs su pirminio projekto neatitiktimi ekspertizės, statybą leidžiančio dokumento ar APVA finansavimo sąlygoms. Bendrovės teigimu, tai buvo pačių savininkų inicijuoti papildomi pakeitimai.

Tačiau toks paaiškinimas nedera su prieš ketverius metus gyventojams siųstu pranešimu. Jame aiškiai nurodyta, kad projektą atmetė ekspertai, projektuotojas privalo jį taisyti, o dėl papildomų sprendinių gali tekti didinti investicijas.

Taigi esminis klausimas lieka neatsakytas: kas konkrečiai buvo padaryta už 6 050 eurų – ištaisyti ekspertų atmesto projekto trūkumai ar įgyvendinti vien pačių gyventojų pasirinkti pakeitimai?

Jeigu pirminis projektas buvo tinkamai ištaisytas ir gavo teigiamą ekspertizės išvadą, administratorius tai galėtų pagrįsti dokumentais: pateikti galutinį ekspertizės aktą, projekto pakeitimų sąrašą, atliktų darbų perdavimo dokumentus ir parodyti, kurie vėlesni pakeitimai atlikti išimtinai gyventojų pageidavimu. Tačiau, gyventojų teigimu, tokių dokumentų jie iki šiol nėra matę.

Langai liko už laiptinės angos

Kitas ginčas kilo dėl namo laiptinės langų. Jie įrengti už atviros angos tarp laiptų aikštelės ir išorinės sienos, todėl prie dalies langų nėra tiesioginio priėjimo. Gyventojams kyla klausimų, kaip juos reikės saugiai atidaryti, valyti, reguliuoti, remontuoti ar prireikus pakeisti stiklo paketus.

Administratorius aiškina, kad šie langai buvo pakeisti dar iki renovacijos, o gyventojai jų keitimo neįtraukė į investicijų planą. Vėliau surengtame susirinkime dauguma savininkų taip pat nepritarė naujam investicijų plano ir projekto koregavimui, nes už papildomus darbus būtų tekę mokėti patiems.

Vis dėlto gyventojai čia įžvelgia galimo neūkiškumo požymių. Namas buvo statytas kaip bendrabutis, o jo laiptinės langai suprojektuoti taip, kad dalies jų negalima įprastai pasiekti iš vidaus. Administratorius daugelį metų organizuoja laiptinės priežiūrą ir teikia valymo paslaugas, todėl, gyventojų nuomone, apie šią problemą turėjo žinoti dar prieš pradedant rengti renovacijos dokumentus.

Kodėl galimybė saugiai pasiekti, valyti ir atidaryti langus nebuvo įvertinta rengiant investicijų planą ir projektavimo užduotį? Ar renovacijos metu nebuvo galima parinkti tokio fasado bei langų sprendinio, kuris užtikrintų tinkamą laiptinės vėdinimą ir priežiūrą?

Jeigu laiptinės fasadą ir langus tektų pertvarkyti jau užbaigus renovaciją, gyventojams tai galėtų kainuoti gerokai brangiau. „Gal tai gudraus verslo plano dalis?“ – pusiau juokais svarstė apie gyventojų rūpesčius nugirdęs praeivis. Tačiau žmonėms, kuriems teks apmokėti sąskaitas, ši istorija kelia visai nejuokingų klausimų.

Savivaldybė į skundą neįsigilino

Į visas aplinkybes besigilinanti namo gyventoja kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę. Ji prašė patikrinti administratoriaus veiksmus, įvertinti laiptinės langų sprendinį ir nustatyti, ar 6 050 eurų mokestis gyventojams apskaičiuotas pagrįstai.

Tačiau savivaldybės atsakymas buvo toks formalus, kad jame neteisingai nurodyti ir namo adresas, ir administratorius, o pateikti paaiškinimai, gyventojos teigimu, neatitiko jos užduotų klausimų.

Galiausiai skundas buvo persiųstas nagrinėti tam pačiam namo administratoriui, kurio veiksmus gyventoja ir prašė patikrinti. Savivaldybė savo išsamios administratoriaus veiklos patikros neatliko.

Inspekcijoje skundas įstrigo

Į istoriją įsitraukė ir daugiau institucijų – Seimo kontrolierių įstaiga bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Seimo kontrolierė skundo iš esmės netyrė, nes negali perimti savivaldybės ir Statybos inspekcijos funkcijų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į gyventojos skundą dėl laiptinės langų nuo birželio 22 d. iki rugpjūčio 19-osios atsakyti nesugebėjo.

Inspekcijos atstovė paaiškino, kad skundą nagrinėjęs darbuotojas išėjo iš darbo, užduotis buvo perduota kitam specialistui, o skyriuje trūksta darbuotojų. Vis dėlto minėtas specialistas iš darbo išėjo tik rugpjūčio 14 d., todėl ši aplinkybė nepaaiškina, kas su skundu vyko iki tol.

Seimo kontrolierė paprašė Statybos inspekcijos nurodyti, kokių veiksmų ši ėmėsi, ar surinko visus reikalingus dokumentus, kodėl sprendimas iki šiol nepriimtas ir kada gyventojai pagaliau sulauks atsakymo.

Kol institucijos aiškinasi, renovacija juda pirmyn. Gyventojams lieka sąskaitos ir klausimai, į kuriuos administratorius bei atsakingos įstaigos jau seniai turėjo atsakyti ne vien formaliais laiškais. Bet šį kartą realybė yra kitokia.