Šimtametė Šilutės bažnyčia – miesto istorijos ir žmonių atminties liudininkė

Šimtmečio jubiliejus rugsėjo 12-ąją paminėtas iškilmingomis pamaldomis. Į bažnyčią susirinko parapijiečiai, dvasininkai ir svečiai. Pamaldoms vadovavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Jubiliejuje dalyvavo ir Liepojos evangelikų liuteronų vyskupas Hanss Martins Jensons, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos atstovai bei kitų krikščioniškų bažnyčių dvasininkai.

Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigui Remigijui Šemekliui šis jubiliejus – proga atsigręžti į nueitą šimtmečio kelią ir prisiminti žmones, kurių tikėjimas bei pastangos išsaugojo bažnyčią iki mūsų dienų. Pasidžiaugęs garbinga sukaktimi, dvasininkas priminė, kad bažnyčios istorija nesibaigia jos pastatymo data ar architektūriniu paveldu – ji tęsiasi kiekvieną kartą, kai atsiveria šventovės durys, skamba vargonai ir į pamaldas renkasi žmonės.

Šventėje dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad bažnyčios jubiliejus nėra vien istorinio pastato sukaktis.

„100 metų – tai istorija, kuri išliko ne tik pastate, bet ir žmonėse, jų atmintyje bei šiandienos bendruomenėje“, – kalbėjo meras.

Bažnyčia, kurios Šilutei teko laukti

Šios bažnyčios istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei virš miesto iškilo jos bokštas. Vienas svarbiausių sumanymo iniciatorių buvo Šilutės dvaro savininkas, gydytojas ir visuomenininkas Hugo Šojus. Dar 1910 metais jis kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, siūlydamas Šilokarčemoje steigti atskirą parapiją. Būsimai bažnyčiai ir klebonijai dvarininkas nemokamai skyrė žemės, prisidėjo statybinėmis medžiagomis ir pinigais.

1913-aisiais buvo pašventintas kertinis akmuo, tačiau istorija žmonių planus pakoregavo savaip. Pirmasis pasaulinis karas, pokario suirutė ir infliacija bažnyčios statybą ilgam sustabdė. Darbai visu pajėgumu atnaujinti tik 1924 metais. Lėšos buvo renkamos ne tik Šilutėje – prie statybos prisidėjo evangelikų bendruomenės ir įvairios organizacijos Vokietijoje bei Rytų Prūsijoje.

Pagal architekto Curto Gutknechto projektą iškilusi bažnyčia buvo iškilmingai pašventinta 1926 metų lapkričio 10-ąją – Martyno Liuterio gimimo dieną.

Tuo metu tai buvo vieni iš įspūdingiausių maldos namų krašte. Ir šiandien miesto centre dominuoja 50 metrų aukščio bažnyčios bokštas. Jame įrengti trys varpai ir miesto laikrodis, kurio dūžiai tapo neatsiejama Šilutės garsovaizdžio dalimi.

Šventieji, reformatoriai ir pats Hugo Šojus

Tačiau tikrasis bažnyčios lobis atsiveria pravėrus jos duris.

Centrinio altoriaus erdvę užpildo buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeifferio sukurta maždaug 80 kvadratinių metrų freska. Joje – net 104 žmonių figūros: krikščionybės istorijos asmenybės, Reformacijos ir evangelikų bažnyčios veikėjai, mokslininkai, menininkai, bažnyčios statytojai ir bendruomenės žmonės. Tarp jų – ir pats Hugo Šojus, rankose laikantis bažnyčios maketą.

Galbūt būtent čia geriausiai atsiskleidžia šios bažnyčios esmė. Tai ne vien plytos, bokštas, varpai ar laikrodis. Jos sienose įamžinti žmonės, kūrę šį kraštą, o kartu – ištisas Mažosios Lietuvos istorijos sluoksnis.

Bažnyčių susitikimo vieta

Per šimtmetį Šilutės bažnyčia tapo ne tik evangelikų liuteronų bendruomenės namais. Jos istorijoje yra ir Lietuvos religiniam gyvenimui reikšmingas įvykis.

Jubiliejaus metu prisimintas ir dar vienas išskirtinis šios bažnyčios istorijos puslapis – 1965 m. gruodžio 5-ąją čia surengtos pirmosios ekumeninės pamaldos, subūrusios skirtingų krikščioniškų konfesijų atstovus.

Praėjo šešios dešimtys metų, pasikeitė valstybė ir visuomenė, tačiau anuomet nuskambėjusi bendrystės mintis neprarado prasmės.

Šimtmetis – ne pabaiga

Šimtas metų pastatui – garbingas amžius. Per šį laiką Šilutė keitė savo veidą. Keitėsi gatvės, žmonės, kalbos, politinės santvarkos. Kraštą paliko vienos šeimos, čia kūrėsi kitos. Tačiau bažnyčios bokštas liko toje pačioje vietoje – tarsi nebylus miesto laiko matuoklis.

Jis primena ir kitą dalyką: miesto istorija gyva tol, kol ją prisimename.

Šiandien Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia yra ne tik maldos namai. Tai vienas ryškiausių miesto architektūrinių ženklų, Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo liudininkas ir vieta, kurioje šimtametė istorija tebėra gyva.