Ar visais atvejais pacientų pavežėjimas išsprendžia poreikius?

Kai reikia grįžti namo

Šilutiškė Aniceta (vardas pakeistas – red.) guodžiasi, kad užsisakiusi pavežėjimo paslaugą nuvyko pas specialistus į Klaipėdą. Tačiau pavežėjas jos nelaukė, ir moteriai pačiai teko ieškoti, kaip sugrįžti. Į panašias situacijas patenka ne vienas šilutiškis, besinaudojantis šia paslauga. Žmonės pasakoja įvairių istorijų, kurias patyrė užsisakydami pavežėjimą.

Kaip organizuojamas paciento nuvykimas ir grįžimas? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį jau registruojantis? Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) viešųjų ryšių specialisto Tomo Bagdono teigimu, paciento vykimas ir grįžimas registruojami vienu metu. Grįžimas atskirai neorganizuojamas – registruodamasis vykti į gydymo įstaigą pacientas turi iš karto užsiregistruoti ir kelionei atgal. Registruojantis grįžti, pacientas ar jo atstovas privalo įvertinti, kiek laiko gali užtrukti gydymo įstaigoje.

Ar automobilis laukia paciento vietoje, ar tuo metu vykdo kitus pavežėjimus, ar grįžta į savo savivaldybę, priklauso nuo vizito trukmės ir kitų pavežėjimų toje savivaldybėje. Svarbiausia, kad automobilis laiku atvyktų paimti paciento. Vairuotojas jo laukia 15 minučių. Jei vizitas užtrunka ilgiau, laukimą tenka derinti su paslaugos teikėju pagal jo galimybes. Grįžimo laiko pakeitimas taip pat priklauso nuo teikėjo galimybių ir nuo to, kaip operatyviai užsiregistravęs asmuo praneša apie pasikeitusias aplinkybes.

Štai šitoje vietoje galimai ir slypi nenumatyta paslaugos teikimo spraga – pasikeitusi vizito trukmė. Atvykus konsultacijai, pacientui gali prireikti papildomų tyrimų arba ilgiau laukti gydytojo išrašomų dokumentų. Yra žinomų atvejų, kai ryte pas specialistą apsilankęs žmogus atsakymo sulaukia tik antroje dienos pusėje, kone darbo pabaigoje. Kaip iš anksto užsiregistruoti grįžti, kai nežinai, kada vizitas baigsis?

Iš kur atvyksta automobiliai?

Šnekinti žmonės pasakoja, kad pavežėjimo automobiliai atvyksta ir iš kitų Lietuvos kraštų. Jų teigimu, vairuotojai, vežantys iš Šilutės į Klaipėdą ar parvežantys atgal, atvyksta iš Šiaulių ar net Marijampolės.

T. Bagdonas „Šilokarčemai“ paaiškino, kad šiuo metu pavežėjimo paslaugą teikia keturi tiekėjai. Pasak specialisto, GMPT tik perduoda paslaugų užsakymus, o tiekėjas atsako už tai, kad aptarnaujamoje savivaldybėje būtų pakankamai transporto. Pacientą gali paimti tiek jo savivaldybėje, tiek gretimose savivaldybėse dirbantys tiekėjai – tai numato sutartys. Konkretus automobilis parenkamas pagal užsakymą pateikusio paciento poreikius, tiekėjas – pagal savivaldybėje sudarytas sutartis, o automobilį paskiria pats tiekėjas.

Sutartį dėl paslaugos teikimo konkrečioje savivaldybėje turintis tiekėjas savo transporto priemones gali planuoti savo nuožiūra. Iš kur siųsti automobilį, sprendžia jis pats. Nepriklausomai nuo to, iš kur siunčiamas automobilis, tiekėjui mokamas fiksuotas atvykimo mokestis. Priklausomai nuo sutarties, jis svyruoja nuo 5 iki 25 eurų.

Kritiniais atvejais, kai pavežėjimo sutartis konkrečioje savivaldybėje yra pasibaigusi arba jos tiekėjas dėl didelės paklausos negali užtikrinti paslaugos, pasitelkiami gretimų savivaldybių tiekėjai. Šilutės atveju – iš Klaipėdos, Šilalės, Tauragės ar Pagėgių. Jiems mokama už kilometrus nuo gretimos savivaldybės ribos iki pradinio taško ir atgal. Atvejų, kai paslaugos teikėjai atvyksta iš tolimesnių rajonų, tarnyba, pasak T. Bagdono, nežino. Tačiau tiekėjas pats sudaro transporto priemonių grafiką ir turi užtikrinti racionalų bei ekonomiškai pagrįstą maršrutų planavimą.

Arčiau žmonių

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis“ pirmininkė Eglė Paulauskienė sako, kad asociacija taip pat teikia pacientų pavežėjimo paslaugą ir yra sudariusi sutartį su savivaldybe. Problemos dėl pacientų parvežimo pirmininkė teigia nematanti, nes jų vizito pas gydytoją pabaigos visuomet laukiama.

„Būna situacijų, kai sužinome, jog vizitas ilgai užtruks, tai sprendžiame vietoje. Yra buvę atvejų, kai, kol vyksta vizitas, nuvežame ir parvežame dar vieną pacientą“, – teigia E. Paulauskienė. Pasak jos, paslaugą organizuoti lengviau, nes asociacija nedalyvauja centralizuotame jos teikime. Taip pavyksta būti arčiau paslaugos užsakovo, taip sakant, arčiau žmonių ir geriau atliepti jų poreikius.