Žmogus, stipresnis už likimą: Saulius Kruopis, kurio sielos šviesa mūsų krašte kuria tiltus

Ilgametė draugystė ir bendri Mažosios Lietuvos meno keliai

Šis renginys Šilutėje – tai ne atsitiktinis kultūrinis blyksnis, o gilus, ilgametis ir nuoseklus menininko bei mūsų krašto bendradarbiavimo tęsinys. Paties Sauliaus Kruopio ir jo šeimos kasdienis gyvenimas yra Vilniuje, tačiau jis – iki širdies gelmių įsimylėjęs mūsų kraštą, jo vandenis, vėją ir žmones. Sostinės kūrėjas jau seniai tapo savu Nidoje bei Pagėgiuose, o dabar jis atranda ir Šilutę. Pažintis su šiuo kraštu nėra trumpalaikė – ji grįsta ilgamete draugyste, bendrais plenerais ir abipuse pagarba.

Mūsų krašto žmonėms svarbu prisiminti, kad asociacija „Pagėgių bendruomenė“ dar 2018 metais organizavo didžiulį bendrą plenerą su menininkais, kuris tapo tvirtu pamatu šiai gražiai draugystei. Šių metų vasarą ši bendrystė persikėlė į naują etapą. Birželio pabaigoje Pagėgiuose vyko dar vienas pleneras bei parodos atidarymas, o vėliau, per Valstybės dieną – liepos 6-ąją, vietos gyventojams buvo surengta trumpalaikė plenero darbų ekspozicija.

Tiesa, tuomet Pagėgiuose paroda buvo padalyta ir žiūrovai išvydo tik dalį kūrinių, nes kita dalis turėjo būti eksponuojama vėliau. Štai kodėl dabartinė ekspozicija Šilutėje yra tokia išskirtinė ir laukiama. Šilutės kultūros centre dabar eksponuojama visa šių paveikslų kolekcija, sujungianti abi jos dalis į vieną vientisą visumą. Čia lankytojai atras labai daug skirtingų darbų, kurių Pagėgiuose apskritai nebuvo galimybės pamatyti. Todėl tie meno mylėtojai, kurie jau lankėsi vasaros renginiuose, turi nuostabią priežastį atvykti į Šilutę ir išvysti visą, išbaigtą autoriaus kūrybos ciklą.

Džiaugiamės gražiu asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ ir Šilutės kultūros centro bendradarbiavimu, dėl kurio visi paveikslai rado savo erdves. Kad palaikytų menininką ir pamatytų visą kolekciją, į atidarymą atvyko asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ delegacija, o pats autorius su komanda laivu „Aistis“ atplaukė tiesiai iš Nidos plenero. Taip gimė gyvas, realus kultūrinis kelias: Pagėgiai – Šilutė – Nida. Dabar, kai Saulius su savo darbais atranda Šilutę, labai tikimės, kad ateityje pati Šilutė turės noro bei galimybių priimti dar daugiau tokių iniciatyvų.

Liga, kuri tampa bejėgė prieš kūrybos aistrą

Pažįstu Saulių asmeniškai jau nuo 2018 m., tačiau tikrasis, glaudus ir gilus mūsų bendradarbiavimas užsimezgė būtent šios vasaros pradžioje, suaktyvėjus bendriems projektams. Šiandien noriu pasidalyti tuo, kas man, kaip šio renginio globėjai, labiausiai įstrigo širdyje ir kas leidžia suprasti šio žmogaus mastą.

Saulius šiuo metu sunkiai serga. Tai faktas, kurio jis neslepia, tačiau apie kurį garsiai nekalba. Stebint jį kasdienybėje, apima neįtikėtinas jausmas – atrodo, kad pati liga prieš jį tampa visiškai bejėgė. Jo pilna visur. Žiūrint iš šalies, atrodo, kad šis žmogus mažai miega, be perstojo dirba, organizuoja plenerus, nuolat skuba sujungti žmones, o radęs laisvą sekundę – bėga prie molberto savo studijoje ar gamtoje. Jo kūrybinis variklis veikia tokiu režimu, kurio pavydėti galėtų net patys jauniausi kūrėjai.

Saulius yra žmogus atvira, visiškai nuoga širdimi. Jis niekada neslepia emocijų, nenešioja kaukių, nežaidžia diplomatinių žaidimų ir visada tiesiai pasako tai, ką galvoja ir jaučia. Būtent tas jo tikrumas, kartais net maksimalistiškas tiesumas ir magnetizmas traukia žmones. Kad ir kas nutiktų, kai reikia sujungti kūrėjus, jis tiesia tiltus. Ne veltui jo vadovaujama menininkų asociacija taip ir vadinasi – „Tiltas“. Jis pats yra tas gyvasis tiltas, jungiantis skirtingus krantus, miestus ir žmonių likimus.

Kas iš tikrųjų yra Saulius Kruopis?

Žvelgiant į jo biografiją, sausi faktai sako: Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatas, jau 32 metus gyvuojančių Nidos tarptautinių plenerų siela. Jo dėka Nida tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos menininkų traukos centru, kuriame per tris dešimtmečius pabuvojo šimtai kūrėjų. Tačiau jo asmenybę daug geriau apibūdina tie, kurie jį pažįsta dešimtmečiais ir mato jo kasdienį atsidavimą.

Teologas, visuomenininkas, asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ steigėjas ir pirmininkas Edmundas Incius apie Saulių parodos metu kalbėjo itin giliai, pabrėždamas jo tarpdiscipliniškumą ir dvasinį matmenį:

„Galvoju apie Saulių ir apie tai, ką jisai daro. Aš sudėčiau į jį visus, visus – tai pradėčiau nuo teologijos. Tai ir teologas, ir sociologas, ir psichologas, ir filosofas, na, o didžiąja dalimi – vizionierius plačiąja prasme. Tai, kad mes šiandien čia, – tai vėlgi Sauliaus dėka. Tai yra būtent tie „Tiltai“, tai yra sociologija, tai yra visos tautos ryšys, išplėtimas į pasaulinį lygį. Sauliui tai yra būtent tai, kas yra Dievo duota, o mums belieka dėkoti ir džiaugtis. Aš noriu jūsų visų vardu, savo, Pagėgių bendruomenės vardu pasidžiaugti, kad Dievas davė tokią laimę pažinti Saulių.“

Šiam unikaliam dvasiniam pradui antrina ir Lietuvos menotyrininkas, etnologas, istorikas Vytautas Tumėnas, pasidalijęs tiksliomis įžvalgomis apie kūrėjo vidinę šviesą ir tapybos technikos unikalumą, kuris atspindi jo vidinę filosofiją:

„Visi Sauliaus kūriniai yra optimistiški, jie gydantys, jie yra raminantys. Sauliaus kūriniuose nėra tokios širdį plėšiančios dramos, tokių nepaprastai tragiškų, liūdnų, siaubingų kažkokių tokių rėžiančių sąskambių, formų, linijų. Iš tikrųjų ta meditacinė dvasia arba tokia palaiminanti dvasia tikrai spinduliuoja visuose kūriniuose. Ir jis tos darnos visur ieško. Ir dar labai svarbus bruožas, sakyčiau, yra šviesa, ir tarsi atrodo, kad viskas jo kūriniuose kyla iš šviesos. Rūko tokio beveik nėra jo kūriniuose. Tikrai jam svarbiausia yra šviesa, apšvietimas, saulė. Jis yra kažkoks kaip saulės garbintojas ir gamtos, saulėje nutviekstos, garbintojas. O kalbant apie formas, kompozicijas ir potėpius – na, aš sakyčiau, kad nedaugelis menininkų taip skirtingai tapo. Štai vieni kūriniai yra laisvo potėpio, tarsi plaukiančio pagal tas natūros formas, o kituose atsiranda špakliaus, mentelės plotai, minkšti kartu su potėpiais...“

Kaip taikliai parodos metu pastebėjo Virginijus Šmigelskas, suformuluodamas pagrindinę parodos emocinę ašį: „Žiūrėdamas į Sauliaus kūrybą, aš matau jo didelį siekį santarvės, meilės, ramumos.“

Žvilgsnis iš Šilutės: asmenybė, kuri sužavi iškart

Šilutės kultūros centro darbuotoja, dailininkė scenografė Jūratė Rinkauskienė, kuri priėmė Sauliaus ekspoziciją, neslėpė, kad ją sukrėtė būtent paties autoriaus asmenybė, jo nešama idėja ir gebėjimas sužadinti kitų kūrėjų prisiminimus:

„Nors esame kitoje marių pusėje, kitame krante, ši tapytojų kelionė iš Nidos į Šilutę per marių vandenį – tarsi pirmas nedrąsus žingsnis tiek mūsų, tiek ir atvykusių atskleisti, atrasti ryšį su Šilutės miestu ir jame gyvenančiais bei kuriančiais žmonėmis. Mintyse galvojau: tai vyksta, norėtųsi, kad tai nenutrūktų, kad išliktų ryšys, kad tai, kas nutapyta Nidoje profesionalių tapytojų, būtų pasiekiama, kad ir tie darbai keliautų, o miestai ir žmonės bendrautų per tapybą, per kūrybą. Mane asmeniškai be galo sužavėjo paties Sauliaus Kruopio asmenybė.“

Jūratė taip pat pasidalijo, kad, belaukiant parodos atidarymo, Sauliaus energija ją mintimis nukėlė į praeitį, į studijų laikus Dailės akademijoje, sužadino prisiminimus apie aliejinių dažų kvapus ir apie dėstytojus, kurie jau daugelį metų dalyvauja Nidos pleneruose. Tai tik dar kartą įrodo, kad Sauliaus asmenybė veikia kaip katalizatorius – jis pažadina aplinkiniuose kūrybinį ilgesį ir norą kurti bendrystę.

Pamatyti autoriaus sielą drobėse

Būdama šio renginio sūkuryje, mačiau pilną salę menui svarbių žmonių ir degančias lankytojų akis. Kiekvienas atvykęs jautė, kad dalyvauja kažkame didesniame nei tiesiog eilinė kultūrinė popietė. Tai buvo gyvas liudijimas, kad tikrieji „meno tiltai“ yra ne institucijos, o patys žmonės, jų pasiryžimas veikti kartu. Supratau, kad didžiausias užmokestis už mūsų visų visuomeninį, neatlygintiną darbą yra ši Sauliaus sukurta bendrystės energija, kuri lieka širdyse ilgam.

Kviečiu kiekvieną Šilutės ir Pagėgių krašto gyventoją, kiekvieną meno mylėtoją užsukti į Šilutės kultūros centrą. Padarykite tai ne dėl formalaus „parodos aplankymo“ ar pliusiuko kultūriniame gyvenime. Ateikite pažinti paties Sauliaus, prisiliesti prie jo neįtikėtinos gyvenimo jėgos. Pažvelkite į tuos ryškius, kartais ramios darnos, o kartais stipraus mentelės potėpio nutviekstus paveikslus ir pamatysite juose nepalaužiamą, atvirą, mylinčią ir šviesą generuojančią asmenybę. Tai proga pasimokyti iš žmogaus, kuris moka švęsti gyvenimą ir kurti grožį, nepaisydamas jokių aplinkybių.

Paroda Šilutės kultūros centro antrojo aukšto fojė lankytojų lauks iki spalio 9 dienos. Lankymas – nemokamas, tad nepraleiskite progos išvysti visą šios neeilinės asmenybės kūrybos kolekciją.