Juknaitiškiai ekrane atpažino savo gyvenvietę

Ekrane – pažįstamos vietos

Juknaičių kultūros centro Vitražų salėje susirinko apie 40 vietos gyventojų. Dvi valandas trukęs seansas parodė, kad žmones į salę atvedė didžiulis smalsumas. Kultūrinės veiklos organizatorius Vygantas Stoškus pasirūpino jaukia aplinka – susirinkusieji viso seanso metu turėjo galimybę pasivaišinti karštais gėrimais bei sausainiais.

Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius Juknaičiuose filmuota juosta salėje sukėlė itin gyvą reakciją. Žiūrovai pusbalsiu reagavo į ekrane pasirodančius vaizdus: „Žiūrėk, bokštas!“, „Čia prie mokyklos“, „O čia pagrindinė gatvė“, „Kelias į Pašyšius“, „Ve, žiūrėk – tai Juknaičių stotis, šiek tiek pasikeitusi dabar!“ Gyva reakcija salėje nenutilo viso filmo metu – pamatę ekrane šmėžuojančius pastatus, susirinkusieji čia pat aptarinėjo ir prisiminė, kas juose gyveno anksčiau ir kas gyvena šiandien.

Stebėti filmą buvo itin įdomu ir tiems, kurie tuo metu čia negyveno, bet gyvena dabar. Unikali restauruoto vaizdo kokybė leido pamatyti, kaip Juknaičių pavyzdinė gyvenvietė atrodė anksčiau.

Ekrane – jauni kino grandai

Ši kino juosta žiūrovams tapo ne tik vizualine kelione po praeities Juknaičius, bet ir unikalia galimybe išvysti garsiausius šalies aktorius. Juostoje vaidina tikras Lietuvos kino elitas: Aleksandras Kaidanovskis, Nijolė Oželytė, Kostas Smoriginas, Eugenija Šulgaitė, Vaclovas Blėdis, Regimantas Adomaitis, Jelena Solovej, Donatas Banionis ir kiti aktoriai. Vietos gyventojams buvo itin smalsu stebėti ekrane šiuos scenos grandus, kurie filmavimo metu, devintojo dešimtmečio pradžioje, buvo dar labai jauni, o kai kurie iš jų – tik pradedantys savo kūrybinį kelią. Papildomo emocinio svorio filmui suteikė ir jame skambanti Vytauto Kernagio muzika, nukėlusi auditoriją į autentišką tos epochos atmosferą.

Kodėl Žalakevičius pasirinko Juknaičius?

Devintojo dešimtmečio pradžioje Juknaičiai buvo laikomi pavyzdine gyvenviete. Būtent moderni, išskirtinė šios vietos architektūra ir sutvarkyta aplinka patraukė garsaus režisieriaus V. Žalakevičiaus dėmesį ir tapo svarbia filmo vizualinio pasakojimo dalimi. Juosta leido žiūrovams ne tik prisiminti lietuvių kino klasiką, bet ir pamatyti Juknaičius tokius, kokie jie buvo tuomet, – jų kasdienybę, žmones ir aplinką.

Įdomu tai, kad filme buvo rodomi ne vien gražūs pavyzdinės gyvenvietės vaizdai. Režisierius sąmoningai pasirinko kontrastą: kadruose šmėžavo apsemti keliai, pelkės, sunkus to meto gyvenimas bei apleista gyvenamoji aplinka. Tačiau čia pat, toje pačioje juostoje, žiūrovai išvydo ir išpuoselėtas, gražias vietas bei tam laikmečiui prabangias gyvenimo detales, kurios atspindėjo pavyzdinės gyvenvietės statusą.

Po sėkmingo seanso kultūrinės veiklos organizatorius V. Stoškus socialiniuose tinkluose padėkojo visiems susirinkusiesiems bei tiems, be kurių šis vakaras nebūtų įvykęs. Už techninę pagalbą organizatorius padėkojo Vytautui Barkauskui, o už palaikymą bei renginio viešinimą – Povilui Barkauskui ir Monikai Inciutei.

Muzikiniai akcentai Šilutėje

Kino klasikos programa neaplenkė ir Šilutės kultūros centro, kuriame tą patį vakarą taip pat rodytas filmas „Atsiprašau“. Programos renginiai mieste tęsėsi ir trečiadienį, rugsėjo 16-ąją. Čia ekranus pasiekė režisieriaus Artūro Pozdniakovo muzikinis filmas „Kažkas atsitiko“ (1986 m.).

Atgimimo priešaušryje sukurtas muzikinis filmas į Šilutę pritraukė muzikos gerbėjus. Žiūrovai didžiajame ekrane išvydo Vytauto Kernagio su grupe „Artelė“ bei legendinių grupių „Foje“ ir „Antis“ vaizdo klipus, tapusius autentišku tos epochos liudijimu.

Šilutės rajone surengtos nemokamos peržiūros įrodė, kad profesionalus Lietuvos kino menas yra laukiamas regionuose, o galimybė išvysti kokybiškai restauruotus vaizdus sugrąžina žiūrovus į kultūros erdves.