Pasaulio čempionas iš lėktuvo skubėjo į Šilutės treniruotę

Auksą pakeitė treniruotė

–Pirmiausia – didžiausi sveikinimai. Tai jau antrasis aukso medalis tavo kolekcijoje. Linkiu, kad ateityje juos skaičiuotum dešimtimis. Kada grįžai iš čempionato?

– Praėjusią naktį.

– Ir beveik iš karto atvykai į treniruotę. Iš kur ta varomoji jėga?

–Dėl to ir žaidžiame, nes mylime šį sportą. Krepšinis mums įskiepytas nuo pat mažens. Aišku, dar turėsiu porą laisvesnių dienų, kad šiek tiek atsigaučiau, tačiau reikia ruoštis sezonui ir pradėti rodyti rezultatus.

–Koks jausmas antrą kartą tapti pasaulio trijulių krepšinio čempionu? Ši sporto šaka galbūt dar nėra pakankamai pripažįstama, tačiau pasaulio čempionato aukso medalis nepraranda savo vertės. Ką jautei tą akimirką, kai supratai, kad titulą apgynėte?

- Atvirai pasakysiu – pirmasis laimėjimas buvo įsimintinesnis. Šį kartą atrodė, kad tiesiog padarėme darbą, nes jautėme, jog privalome laimėti ir kitaip būti negali. Mes sportuojame ne pirmus metus ir, palyginti su kitomis rinktinėmis, buvome vieni iš favoritų. Atrodė, kad titulą turime apginti.

Pernai viskas buvo kitaip. Tuomet galvojome, kad patekimas tarp aštuonių stipriausių komandų jau būtų geras rezultatas. Kai netikėtai laimėjome pirmąją vietą, džiaugsmas buvo didesnis. Iškovoti titulą sunku, bet jį apginti – dar sunkiau. Jausmas vis tiek labai smagus. Kitais metais dar galėsime žaisti šioje amžiaus grupėje, todėl bandysime titulą apginti trečią kartą.

Latviai sugrįžo į rungtynes

- Pastaruoju metu įvairaus amžiaus Latvijos rinktinės Lietuvos krepšininkams neretai tampa sunkiai įkandamu riešutu. Ar finalas su latviais buvo sunkiausios čempionato rungtynės?

- Nepasakyčiau, kad jos buvo sunkiausios. Rungtynes kontroliavome, tik pabaigoje varžovams leidome priartėti. Jie pagavo savo ritmą ir mus prisivijo. Latviai – stiprūs varžovai. Jie irgi ne pirmus metus žaidžia trijulių krepšinį ir puikiai jį išmano.

- Per finalą gana dažnai keiteisi. Ar jau jautei nuovargį?

- Taip, nuovargis jaučiamas. Jeigu porą atakų aktyviai sužaidi puolime, automatiškai turi mažiau jėgų. Žaidėjas, kuris per tas atakas buvo ne toks aktyvus, energijos turi daugiau, todėl aikštėje gali likti ilgiau. Keitimai nuo to ir priklauso: kuris labiau pavargsta, dažniau sėda pailsėti, o kuris dar turi jėgų – aukojasi ir lieka aikštėje.

- Ką būtų galima vadinti šios komandos lyderiu?

- Priklauso nuo to, ką vadiname lyderiu. Treneris Darius Kumelis man yra daug ką patikėjęs, todėl jaučiu atsakomybę vadovauti žaidimui: spręsti, ką žaidžiame, kas ką dengia, kaip keičiamės, kokią taktiką pasirenkame. Man garbė už tai atsakyti. Kai D. Kumelis dar pats žaidė, buvo labai panašaus tipo žaidėjas kaip aš, todėl vienas kitą puikiai suprantame. Bendromis jėgomis ir pasiekėme šį rezultatą.

- Gal tas faktas, kad D. Kumelis yra vilkėjęs „Šilutės“ marškinėlius, paskatino ir tave atvykti į Šilutę?

- Gali būti.

Du skirtingi krepšinio pasauliai

- Trijų prieš tris ir penkių prieš penkis krepšinis – skirtingi žaidimai. Kaip pavyksta persiorientuoti?

- Tai visiškai skirtingi žaidimai. Jeigu kas nors mano, kad gali tiesiog ateiti iš penkių prieš penkis krepšinio ir iškart žaisti trys prieš tris, tikrai klysta. Turime puikių pavyzdžių, kai ateina LKL ar net Eurolygos lygio krepšininkai ir turi jiems aiškinti, ką daryti. O pats, nuėjęs iš trijulių į penkių prieš penkis krepšinį, iš pradžių tylėtum ir sėdėtum susiraukęs.

Reikia laiko persiorientuoti. Kai įveiki pradžią, vėliau įsivažiuoji. Dabar man vėl reikės pratintis prie penkių prieš penkis krepšinio. Tikriausiai prireiks poros savaičių, kol viską iš naujo perprasiu ir galėsiu pradėti sezoną.

Kai sezonas baigsis, vėl reikės kelių savaičių persiorientuoti į trijulių krepšinį. Skiriasi taktika, judėjimas ir žaidimo tempas. Tai nėra paprasta, bet įmanoma.

Iš varžovo tapo savu

- Apie „Šilutės“ komandos galimybes turbūt dar anksti kalbėti, nes pasirengimas sezonui dar vyksta. Ką norėtum pasakyti Šilutės sirgaliams?

- Žinia labai paprasta – palaikykite taip, kaip palaikydavote iki šiol. Du sezonus žaidžiau už „Vytį“. Kai atvažiuodavome rungtyniauti į Šilutę, visada žinodavome, kad čia bus tikrai garsiai. Šilutė išgarsėjusi savo sirgaliais – juos net galima pavadinti išprotėjusiais. Pats tą atmosferą patyriau ir žinau, ką ji reiškia. Tikiuosi, kad palaikymas išliks toks pat.

- ​Dabar jau būsi šitoje barikadų pusėje.

–Taip, jausmas bus kitoks, tačiau tikiuosi tokio paties palaikymo. Galiu pasakyti, kad tikrai stengsimės ir kovosime. Mano asmeninis tikslas – patekti tarp aštuonių stipriausių komandų ir būti arčiau turnyro lentelės viršaus. O sezono pabaigoje žiūrėsime, ką pavyko pasiekti.

- Ačiū už pokalbį. Sėkmės čempionate!