Kaip pradedamas centralizuotas šildymas?

Pastatai turi būti tinkamai parengti šildymo sezonui

Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas – bendrija arba administratorius – turi užtikrinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas laiku ir kokybiškai patikrintų ir išplautų pastato šildymo sistemą, atliktų hidraulinius bandymus, remonto bei kitus būtinus darbus.

Ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. prižiūrėtojas turi parengti ir pastato valdytojui pateikti pastato parengties šildymo sezonui aktą. Jis patvirtina, kad pastatas tinkamai paruoštas šildymo sezonui.

Pastato valdytojas turi įsitikinti, kad darbai atlikti kokybiškai, ir pasirašyti pastato šildymo bei karšto vandens įrenginių parengties šildymo sezonui aktą. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio akto pasirašymo valdytojas privalo jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui – CŠT įmonei.

Šio proceso dalyvių ginčus sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šildymo pradžia atskirose pastatų grupėse gali skirtis

Pagal nuo spalio 1 d. įsigaliosiančias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas šildymas atskiruose pastatuose gali būti pradedamas skirtingu metu. Tai priklausys nuo juose įrengtos šildymo sistemos tipo, šildymo reguliavimo būdo ir pastato nuosavybės rūšies.

1. Daugiabučiai pastatai, kuriuose įrengtas modernizuotas automatinis pastato šildymą reguliuojantis šilumos punktas, o CŠT sistemoje cirkuliuojantis vanduo nuo pastato vidaus šildymo sistemos atskirtas šilumokaičiu. Tai vadinamoji nepriklausomo pastato jungimo prie CŠT tinklo schema, leidžianti technologiškai tiksliausiai reguliuoti konkretaus pastato šildymo režimą.

a) Tokiuose pastatuose šildymo sezonas prasideda spalio 1 d. ir baigiasi balandžio 30 d. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą vartotojams, o šildymą faktiškai įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas. Jį įprastai pasirenka ir kontroliuoja pastato valdytojas.

b) Jeigu vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės laikosi žemesnė nei +10 °C dar iki spalio 1 d. arba tokia išlieka ir po balandžio 30 d., šių pastatų šildymas gali būti pradėtas anksčiau arba tęsiamas ilgiau.

c) Jeigu šildymo sezono metu vidutinė paros lauko oro temperatūra pakyla aukščiau nei +10 °C, šildymą automatiškai sumažina arba visiškai išjungia šilumos punktų automatika.

d) Šiuose pastatuose esantys šilumos vartotojai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka gali nuspręsti pradėti arba baigti šildymą kitu metu. Teisėtą, savininkų balsų dauguma priimtą sprendimą dėl kitokio šildymo laikotarpio pastato valdytojas pateikia šilumos tiekėjui. Šis sprendimą turi įgyvendinti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.

2. Visuose kituose daugiabučiuose ar vienbučiuose pastatuose, kuriuose nėra įrengtų automatizuotų šilumos punktų arba kurie yra tiesiogiai prijungti prie CŠT sistemų, šildymas pradedamas ir baigiamas šaltuoju laikotarpiu savivaldybės institucijos sprendimu. Šaltuoju laikotarpiu laikomas metas, kai trijų parų vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei +10 °C.

3. Savivaldybės valdomų pastatų šildymas pradedamas ir baigiamas savivaldybės institucijos sprendimu.

4. Negyvenamųjų, tai yra kitos paskirties, pastatų savininkams nepasinaudojus galimybe pradėti šildymą savo nuožiūra, šildymo sezonas pradedamas šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei +10 °C.

Kiti pastatų šildymo aspektai

Šilumos tiekėjai turi užtikrinti nenutrūkstamą reikiamų parametrų šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų šaltuoju laikotarpiu.

Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai, administratoriai ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai turi užtikrinti šių sistemų paleidimą, nuorinimą, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.

Savivaldybių institucijoms, šilumos tiekėjams, pastatų valdytojams bei prižiūrėtojams, priimantiems sprendimus ir užtikrinantiems šilumos tiekimą, rekomenduojama vadovautis konkrečią teritoriją apibūdinančiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.

Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatų arba jų grupių šildymo paleidimo eiliškumą, kad šildomuose pastatuose būtų užtikrinta higienos normose nustatyta vidaus patalpų temperatūra.