Kas lengvai peržengia bortelį, retai jį pastebi

Spalio 7-ąją Šilutės rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Sonata Šertvytienė, Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos narys Mindaugas Meilė ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnė Indrė Kazlauskaitė išvyko į miesto gatves patikrinti, kaip vairuotojai laikosi reikalavimų asmenims su negalia skirtose automobilių stovėjimo vietose ir ar jos nėra neteisėtai užimamos.

Šį kartą akcijos tikslas pirmiausia buvo ne bausti, o atkreipti vairuotojų dėmesį į daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ant pažeidėjų automobilių stiklų buvo paliekami įspėjamieji informaciniai pranešimai. Iš viso patikrinimo metu nustatyti aštuoni pažeidimai, o su vienu iš vairuotojų akcijos dalyviams pavyko ir pabendrauti.

Pažymėjimo neužtenka

Vairuotojas aiškino pats esantis asmuo su negalia ir parodė neįgalumo pažymėjimą. Tačiau vien tokio pažymėjimo turėjimas nesuteikia teisės automobilį statyti specialiai pažymėtoje asmenims su negalia skirtoje vietoje.

Tokios teisės savaime nesuteikia net ir ant automobilio užklijuotas asmens su negalia ženklas. Automobiliui statyti šiose vietose reikalinga asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Tokias korteles išduoda ir keičia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai.

Prie turgaus

Daug nusiskundimų dėl automobilių stovėjimo akcijos dalyviai išgirdo prie miesto turgavietės esančiose aikštelėse. Turguje prekiaujantys žmonės skundėsi, kad automobiliais užstatomi įvažiavimai į turgavietę, taip pat statoma vietose, už kurias prekeiviai susimoka ir kurias turi naudoti prekybai.

Nevienareikšmiška situacija paaiškėjo ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie vadinamųjų geltonųjų namelių. Čia į pokalbį įsitraukė vienos statybinių medžiagų parduotuvės savininkė Regina.

Jai buvo išsakyta priekaištų dėl patekimo į parduotuvę asmenims su negalia – dalis panduso buvo užstatyta ekspozicijos prekėmis. Moteris pažadėjo prekes nuo panduso patraukti, tačiau kartu išsakė ir savo pastabas dėl prie parduotuvės įrengtų asmenims su negalia skirtų automobilių stovėjimo vietų.

Regina teigė ir pati turinti negalią. Pasak jos, prie parduotuvės pastatyti automobiliai trukdo iškrauti pristatytas prekes, todėl jas esą jai tenka susinešti pačiai. Dėl šios priežasties moteris prašė asmenims su negalia skirtas stovėjimo vietas perkelti į kitą pusę.

S. Šertvytienė paaiškino, kad tokios automobilių stovėjimo vietos pagal statybos reglamento reikalavimus įrengiamos kuo arčiau įėjimo į pastatą ar parduotuvę.

Vietos klausimas

Tačiau čia atsiranda ir kitas klausimas. Vadinamųjų geltonųjų namelių yra visa eilė, o juose veikia šešios parduotuvės su atskirais įėjimais. Asmenims su negalia skirtos vietos įrengtos prie kraštinės parduotuvės, todėl kitame pastatų eilės gale esančių parduotuvių įėjimai nuo jų tikrai nėra artimiausi.

Galima manyti, kad asmenims su negalia skirtos stovėjimo vietos galėjo būti įrengtos ne vienoje, o bent dviejose šios aikštelės vietose. Tuomet sprendimas būtų patogesnis skirtingų parduotuvių lankytojams ir labiau atitiktų proporcingumo bei realaus prieinamumo principą. Tačiau tai jau projektavimo sprendinių, jų derinimo ir patvirtinimo klausimas.

Prie „Norfos“

Dar viena problema išryškėjo prie „Norfos“ parduotuvės. Po neseniai čia įvykusios konfliktinės situacijos su Lietuvos pašto darbuotoja, kurios metu buvo nustatytas pažeidimas, dėmesys nukrypo ir į kitą dalyką – tinkamos vietos asmeniui su negalia išlipti iš automobilio nebuvimą.

Prie parduotuvės nėra įrengta praplatinta vieta, kuri leistų saugiai ir patogiai iš automobilio išlipti žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu.

Ir kaip tik akcijos dalyviams besilankant šioje vietoje buvo užfiksuota praktiška tokio sprendimo pasekmė: vienas asmuo su negalia automobilį pastatė taip, kad kitam žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, tapo neįmanoma įlipti į savo automobilį.

Taigi net tada, kai speciali vieta naudojama teisėtai, jos išplanavimas nebūtinai leidžia ja patogiai naudotis.

Kliūčių ruožas

Prie tos pačios parduotuvės įrengti ir du bankomatai, tačiau žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, juos pasiekti praktiškai neįmanoma – nėra numatyta tinkamų pėsčiųjų tako nuolydžių ar pandusų.

Vienintelė galimybė bankomatus pasiekti aplinkiniu keliu iš pirmo žvilgsnio lyg ir būtų, tačiau ir čia laukia kliūtys. Vienoje vietoje tiesiai pėsčiųjų tako viduryje pastatytas kelio ženklas, o kiek toliau takas dar labiau susiaurėja, nes ant jo pastatytas paštomatas.

Žvelgiant į visą šią kliūčių grandinę susidaro slogus įspūdis – tarsi parduotuvėje žmonės su negalia, turintys judėjimo sutrikimų, paprasčiausiai nebūtų laukiami.

Daugiausia pažeidimų

Daugiausia pažeidimų vienoje vietoje akcijos dalyviai nustatė Rusnės gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro.

Ir čia vaizdas privertė stabtelėti. Asmeniui su negalia skirtoje stovėjimo vietoje stovėjo pačios sveikatos priežiūros įstaigos automobilis. Ant jo stiklo taip pat liko akcijos dalyvių spalvotas „palinkėjimas“ – „NEUŽIMK!“.

Toks vaizdas neišvengiamai kelia klausimų, nes būtent sveikatos priežiūros įstaigos kasdien priima nemažai žmonių, kuriems artimiausia ir patogiausiai pasiekiama automobilio stovėjimo vieta nėra privilegija, o reali būtinybė.

Ne tik vairuotojai

Taigi akcijos metu aiškėjo ne tik vairuotojų polinkis pasinaudoti vieta, kuri skirta konkrečius poreikius turintiems žmonėms. Atsivėrė ir kita problemos pusė – formalūs projektavimo sprendimai, kai ne visada iki galo įvertinama konkreti situacija konkrečioje vietoje ir, regis, ne visuomet ieškoma patogiausio sprendimo.

Dar svarbesnis klausimas – kiek projektuojant ir įrengiant tokią infrastruktūrą kalbamasi su žmonėmis, kuriems ji iš tikrųjų skirta. Juk vien pažymėti vietą dažais ir pastatyti kelio ženklą nepakanka. Reikėtų klausti ir daug paprasčiau: ar žmogui bus patogu išlipti, ar jis pasieks įėjimą, ar pravažiuos taku, ar galės savarankiškai atlikti tai, ką kiti miestiečiai atlieka nė nesusimąstydami?

Tik dvi degalinės

Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos narys Mindaugas Meilė papasakojo ir apie savo patirtį miesto degalinėse. Pasak jo, savarankiškai naudotis degalinių paslaugomis visame mieste jam realiai pavyksta tik dviejose – „Baltic Petroleum“ ir „Jozita“.

Ir tai įmanoma todėl, kad šiose degalinėse lauke dirbantys darbuotojai gali prieiti, padėti įsipilti degalų ir atsiskaityti kasoje.

Kitose degalinėse nėra ne tik kokių nors specialiai pritaikytų privažiavimų ar kitų sprendimų. Kai kur vienu metu dirba tik vienas darbuotojas, todėl jis tiesiog neturi galimybės palikti savo darbo vietos ir ateiti padėti žmogui prie automobilio.

Tai – iš pirmo žvilgsnio smulkmenos, kurių daugelis net nepastebi. Tačiau žmogui, turinčiam judėjimo negalią, iš tokių „smulkmenų“ ir susideda galimybė arba negalimybė savarankiškai gyventi mieste.

Ir tuomet peršasi slogi išvada: nejaugi reikia pačiam išbandyti didelius žmonių su negalia kasdienybės iššūkius, kad suprastum mažus jų poreikius tiesiog gyventi?