Paslėpti defektai: kada naudotą automobilį galima grąžinti pardavėjui?
Nors Šilutėje naudotų automobilių pardavimo rinka susitraukusi beveik iki minimumo, o jų prekybos aikšteles būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, to nepasakysi apie Tauragę ar Kretingą. Tačiau tai nereiškia, kad šilutiškiai automobilių neperka. Dalis jų transporto priemonių ieško kituose miestuose, dalis – internetu ar iš profesionalių pardavėjų. O tada iškyla klausimas: kas atsako, jei netrukus po pirkimo išlenda rimti, sutartyje nepaminėti defektai?
Neseniai Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo apeliacinį skundą byloje, kurioje pirkėja, įsigijusi naudotą automobilį, netrukus susidūrė su paslėptais techniniais trūkumais. Nepavykus su transporto priemonių prekyba besiverčiančia įmone susitarti gražiuoju, moteris kreipėsi į teismą.
Ginčo centre atsidūrė naudotas „Volvo XC40“, už kurį pirkėja sumokėjo 19 700 eurų. Pardavimo metu automobilio prietaisų skydelyje jokie įspėjamieji signalai nedegė, o sutartyje buvo nurodyti tik smulkūs kėbulo pabraižymai.
Tačiau pradėjus automobilį eksploatuoti netrukus išryškėjo rimtesnės problemos – katalizatoriaus ir išmetimo sistemos gedimai.
Defektai išlindo
Pardavėjui buvo suteikta galimybė gedimus pašalinti. Įmonė pasirinko filtro plovimą, tačiau tai tapo tik laikinu ir neefektyviu sprendimu – gedimo klaida netrukus pasikartojo.
Vėliau automobilį apžiūrėjus specializuotuose autoservisuose paaiškėjo ir daugiau sutartyje nenurodytų trūkumų. Buvo nustatyta, kad kai kurie kėbulo elementai buvo dažyti ir virinti.
Bendra trūkumų pašalinimo sąmata sudarė daugiau nei trečdalį visos automobilio pirkimo kainos.
Pirkėja pareikalavo nutraukti sutartį, grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau pardavėjas su tuo nesutiko.
Techninė apžiūra neapsaugo
Pardavėjas savo poziciją grindė tuo, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl pirkėja prieš sudarydama sandorį esą pati turėjo transporto priemonę nuodugniai patikrinti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nepriėmė.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti sutapatinta su profesionalaus pardavėjo pareiga užtikrinti parduodamo daikto kokybę.
Teismas taip pat aiškiai nurodė, kad vartotojui negali būti perkeliama neproporcinga pareiga prieš pirkimą atlikti išsamią techninę ekspertizę, ardyti automobilio mazgus ar ieškoti tokių defektų, kurių paprastos apžiūros metu pamatyti neįmanoma.
Paslėpti trūkumai
Byloje nustatyti išmetimo sistemos ir vidiniai elektros defektai nebuvo akivaizdūs vizualios apžiūros metu. Juos buvo galima pastebėti tik automobilį eksploatuojant ir atliekant diagnostiką specialia autoserviso įranga.
Teismas pažymėjo ir dar vieną svarbią aplinkybę – galiojanti techninė apžiūra pati savaime neįrodo, kad automobilio pardavimo metu paslėptų defektų nebuvo.
Kadangi gedimai išryškėjo nepraėjus nė metams nuo sandorio sudarymo, buvo taikyta vartotojui palanki taisyklė – laikoma, kad trūkumai egzistavo dar prieš perduodant automobilį pirkėjai, nebent pardavėjas įrodytų priešingai.
Šiuo atveju automobilių prekyba besiverčianti įmonė neįrodė, kad transporto priemonę pardavė techniškai tvarkingą.
Pirmiausia – taisyti
Svarbu ir tai, kad pirkėja nepareikalavo pinigų grąžinti iš karto.
Pirmiausia ji suteikė pardavėjui galimybę gedimą pašalinti. Tik tada, kai paaiškėjo, kad atliktas remontas problemos neišsprendė, ji pareikalavo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Teismas pripažino, kad tokia vartotojos veiksmų seka atitiko teisės aktuose numatytą vartotojų teisių gynimo tvarką.
Tai reiškia, kad profesionaliam pardavėjui nepavykus tinkamai pašalinti esminio trūkumo, vartotojas gali įgyti teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus.
Grąžins pinigus
Panevėžio apygardos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pirkėjos ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Automobilį pardavusi įmonė turės grąžinti pirkėjai visą 19 700 eurų už transporto priemonę sumokėtą sumą.
Be to, įmonei teks atlyginti ir beveik 3 tūkst. eurų pirkėjos patirtų diagnostikos, automobilio transportavimo bei teisinės pagalbos išlaidų.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Svarbi pamoka
Ši byla naudotą automobilį perkančiam žmogui siunčia gana aiškią žinią: frazė „pats turėjai viską patikrinti“ profesionalaus pardavėjo nuo atsakomybės savaime neatleidžia.
Pirkėjas, žinoma, turi elgtis rūpestingai, tačiau iš jo negalima reikalauti prieš pirkimą atlikti tokio lygio ekspertizę, kuriai reikia specialios diagnostikos įrangos ar automobilio mazgų ardymo.
Jei trūkumas buvo paslėptas, esminis, sutartyje neaptartas ir pardavėjui nepavyksta jo tinkamai pašalinti, pirkėjas gali turėti teisę ne tik reikalauti remonto, bet ir grąžinti automobilį bei susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus.
Naudoto automobilio pirkimas visuomet turi rizikos, tačiau ši teismo byla primena ir kitą pusę – profesionaliai automobilių prekyba besiverčiantis pardavėjas negali visos tos rizikos tiesiog perkelti pirkėjui.
















