Rudens tamsoje Švėkšna atsivėrė šviesomis

Parkas nušvito

Pagrindiniu festivalio traukos centru tapo Švėkšnos dvaro parkas. Čia vakare lankytojus pasitiko šviesų instaliacijos ir moliūgų-žibintų kompozicijos, o ant istorinių dvaro parko vartų buvo rodomos vaizdo projekcijos.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos parko mokykloje veikė šviesos ir garso instaliacija, papildžiusi bendrą vakaro atmosferą ir leidusi pažįstamas erdves pamatyti visai kitu žvilgsniu.

Vienu ryškiausių festivalio akcentų tapo prie Dianos tvenkinio rengtas lazerių šou. Pasirodymai vyko abiem vakarais nuo 19.30 iki 23 valandos, kartojami kas pusvalandį. Šviesos, rūkas, vandens paviršius ir rudeniško parko tamsa kūrė vaizdą, dėl kurio lankytojai stabtelėdavo ilgiau.

Šviesa skliautuose

Festivalio programa neapsiribojo vien dvaro parku. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje-sanktuariume abu vakarus vyko šv. Mišios, kurių metu buvo smilkoma didžiuoju smilkytuvu.

Po jų bažnyčios erdvė pasikeitė – ant jos skliautų buvo rodomos vaizdo ir garso projekcijos. Šviesa čia tapo ne vien dekoracija, bet ir architektūrą išryškinančia priemone, leidusia kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių Švėkšnos miestelio pastatų.

Šeštadienį bažnyčioje skambėjo ir katalikiško roko grupės „Gyvasis vynmedis“ atliekama muzika.

Parodos ir menas

Festivalio lankytojai galėjo užsukti ir į vilą „Genovefa“, kur buvo eksponuojama Dianos Behm tapybos darbų paroda.

Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčioje abiem dienomis veikė Eugenijaus Šuldiakovo paroda „Liuteronų bažnyčios Mažojoje Lietuvoje“. Taip festivalio programa išsiplėtė nuo šviesos reginio iki istorinio ir kultūrinio pasakojimo apie kraštą.

Šeštadienio popietę Tradicinių amatų centre veikė atviros moliūgų-žibintų dirbtuvėlės. Čia festivalio dalyviai galėjo ne tik stebėti jau sukurtas kompozicijas, bet ir patys prisidėti prie vieno svarbiausių renginio simbolių – išskaptuoto ir šviesa pripildyto moliūgo – gimimo.

Naktinė Švėkšna

Dar vienu šeštadienio vakaro akcentu tapo naktinė ekskursija po Švėkšnos miestelį. Ji prasidėjo prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios-sanktuariumo ir kvietė į miestelį pažvelgti ne dienos šviesoje, o tamsoje, tarp apšviestų pastatų, parko takų ir festivalio sukurtų šviesos akcentų.

Toks formatas leido festivalį išgyventi ne vien kaip reginį, bet ir kaip kelionę po pačią Švėkšną – jos istoriją, architektūrą ir rudeninę atmosferą.