Šilutės kredito unija: bendruomeniškumo dvasia pro atvertas duris

Arčiau žmonių

Kalbant apie finansų įstaigas paprastai pirmiausia galvojama apie paskolas, indėlius, palūkanas ar sąskaitas. Tačiau Šilutės kredito unijos kasdienybėje yra ir kita, kur kas mažiau matoma veiklos pusė. Šilutės kredito unijos vadovė Daiva Kuršelytė-Majienė pasakoja, kad per metus susidaro ilgas sąrašas iniciatyvų, prie kurių vienaip ar kitaip prisidedama – nuo bendruomenių ir miestelių švenčių iki jaunimo, senjorų, kultūros bei sporto projektų.

Vienur reikia pagrindinio prizo konkursui, kitur – medžiagų kūrybinėms dirbtuvėms, suolų, stalų ar stalo žaidimų vaikams. Prisidedama prie renginių, tokių kaip „Pamario talentai“, „Vilko pėdomis“, naktinis bėgimas „Šilutė run“, Rusnės festivalis, advento vakarai. Parama pasiekia ir senjorų pažintines keliones, Kalėdų Senelio dovanas vaikams bei vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimo iniciatyvas. Būta net paramos bažnyčių remontui ar bendruomenių atstovų kelionėms.

Tai nėra principas „ateikite – apmokėsime viską“. Pašnekovė pabrėžia, kad dažniausiai prisidedama prie dalies išlaidų. Jeigu renginio biudžetas siekia kelis tūkstančius eurų, kredito unija jo viso neprisiima. Tačiau svarbus pats buvimas greta – kad bendruomenė žinotų, jog gali ateiti, pasikalbėti ir būti išgirsta.

D. Kuršelytė-Majienė šį santykį paaiškina labai paprastai: kredito unija pati atsirado iš žmonių, kurie gyvena čia pat. Jos nariai yra tų pačių miestelių, seniūnijų ir bendruomenių žmonės. Todėl bendruomenės nėra kažkas, kas egzistuoja šalia finansų įstaigos – jos yra jos pačios aplinkos dalis.

„Būti arčiau bendruomenės, šalia gyventojų. Matyti poreikius“, – taip įvardijamas vienas pagrindinių principų. Nauda, kurią bendruomenės žmonės sukuria naudodamiesi kredito unijos paslaugomis, kitu keliu grįžta atgal – į jų pačių gyvenamąją aplinką, renginius ir iniciatyvas.

Ne vien pinigai

Apie tokį ryšį bene geriausiai kalba ne pati finansų įstaiga, o tie, kurie jos paramą pajuto praktiškai.

Balčių bendruomenės „Balčiuva“ pirmininkė Virginija Kubilienė net nekalba aptakiai: „O ką mes be jos darytume?“ Bendruomenės, pasak jos, dažnai gyvena iš nario mokesčio ir gyventojų skiriamos 1,2 proc. pajamų mokesčio dalies, todėl kiekviena pagalba leidžia padaryti tai, ko vien iš savų pajamų kartais tiesiog nepavyktų.

Vienas tokių pavyzdžių – batutų nuoma bendruomenės šventėms. Atrodytų, smulkmena, tačiau mažai bendruomenei tokios išlaidos tampa nemenka našta. V. Kubilienė kredito unijos pagalbą šiuo atveju palygino su „lašu vandens saulėtoje dykumoje“. Vėliau prisidėta prie kalėdinių papuošimų, dovanų vaikams ir vyresniems nei 70 metų bendruomenės senjorams. 2025 metais unijos parama padėjo bendruomenės žmonėms, tarp jų ir asmenims su negalia, išvykti į kelionę į Telšius.

Tačiau jos pasakojime atsiranda ir kita detalė, jau ne apie šventes. Bendruomenei svarbu, kad už pavedimus ir lėšų įskaitymą nebūtų skaičiuojami papildomi mokesčiai, o netoliese esanti Vainuto kasa leidžia finansinius klausimus spręsti ne kažkur toli, bet savame krašte. V. Kubilienė būtent tai vadina bendruomeniškumo dvasia – jausmu, kad esi ne tik klientas, bet ir žmogus, kurio poreikis bus išklausytas.

Mažos smulkmenos

Vilkyčių bendruomenės „Viltis“ pirmininkas Sigetomas Olšauskas taip pat pirmiausia kalba ne apie pinigų sumas. Jam svarbiau bendravimas ir dėmesys kaimo žmonėms.

„Mes, nutolę nuo miestų, gyvename savo išskirtinį gyvenimą“, – sako jis. Todėl net nedidelė pagalba ar paprastas žmogiškas rūpestis bendruomenei tampa pastebimas.

Jis atkreipia dėmesį ir į, rodos, visai mažą dalyką – bendruomenės sąskaitą, už kurios operacijas ne tik nereikia mokėti, bet dar priskaičiuojamos ir palūkanos sąskaitos turėtojui už laikomus pinigus banke. „Rodos, centai, bet vis tiek malonu, kai tau dovanoja“, – sako bendruomenės pirmininkas.

O kai ateina šventės, tie „centai“ jau virsta visai kitais dalykais – prizais, sporto varžybomis, vaikų džiaugsmu. S. Olšauskui iki šiol įsiminė krepšinio ir tinklinio varžyboms įsteigti Šilutės kredito unijos prizai. Suaugusiajam tai gali būti tiesiog daiktas su logotipu. Vaikui – pirmas iškovotas prizas, kurį jis parsineša namo.

Pirmieji žingsniai

Asociacijos „Pamario vakarai“ atstovas Vygantas Stoškus bendruomeniškumo reikšmę mato dar kitu kampu – per jaunų žmonių galimybes.

Šilutės kredito unija jau daugelį metų steigia pagrindinį „Pamario talentų“ konkurso prizą, atitenkantį „Grand Prix“ laimėtojui. Remiamas ir Rusnės festivalis, kuriame vienas prizų taip pat skiriamas jaunam atlikėjui.

Čia parama nebėra vien piniginė eilutė renginio sąmatoje. V. Stoškaus žodžiais, ji padeda muzikaliems vaikams tobulėti ir žengti pirmuosius žingsnius scenoje. Kartais būtent toks pirmasis įvertinimas jaunam žmogui tampa svarbesnis už paties prizo vertę.

„Labai džiaugiuosi, kad dar turime tokių įstaigų, kurios eina arčiau bendruomenės, o neužsidaro vien tik verslo rūpesčiuose“, – sako jis.

Grįžta kitu keliu

Finansų pasaulyje beveik viskas skaičiuojama – palūkanos, įmokos, terminai, procentai. Bendruomenių gyvenime daugelio dalykų į tokias lenteles taip paprastai nesudėsi.

Kiek kainuoja vaikui pirmą kartą laimėti prizą? Kiek verta senjoro kelionė, kurios jis pats galbūt nebūtų sau leidęs? Kiek bendruomenei reiškia apmokėta batutų nuoma per kaimo šventę arba keli šimtai eurų, leidę įgyvendinti sumanymą, kuriam iki tol trūko paskutinio žingsnio?

Gal todėl Lietuvininkų gatvės 32-ojo namo istorijoje yra savotiškas tęstinumas. Kadaise „Zur Post“ priimdavo atvykstančius žmones. Dabar šiame pastate veikianti kredito unija dirba su tais, kurie čia gyvena.

Ir galbūt būtent čia slypi esminis skirtumas tarp finansų įstaigos, kuri tik aptarnauja teritoriją, ir tos, kuri save laiko jos dalimi. Pinigai iš bendruomenės ateina į banko sąskaitą. Tačiau kai dalis jų kitu keliu sugrįžta į kaimo šventę, vaikų sceną, senjorų kelionę ar mažą bendruomenės sumanymą, jie tampa jau ne vien sumomis, išreikštomis piniginiu ekvivalentu. Jie tampa nuoširdumo dvasia savo krašto vaikui, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą…