Pagėgių valdžios veidrodis kreivas ne nuo stiklo

Uždengė BDAR

UAB „Šilokarčema“ redakcija dar gegužę domėjosi, kaip savivaldybė įsigijo Lumpėnų seniūnijai skirtą „Peugeot“ mikroautobusą. Pagėgių savivaldybės administracija 2026 m. gegužės 11 d. atsakyme nurodė, kad 8 000 eurų vertės transporto priemonė nupirkta iš fizinio asmens, vykdant mažos vertės pirkimą žodinės apklausos būdu.

Tačiau į klausimą, kas tas fizinis asmuo, iš pradžių atsiremta į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Esą vardas ir pavardė – asmens duomenys, todėl jų viešinti negalima.

Ir čia prasideda įdomioji istorijos dalis.

Viešųjų pirkimų skaidrumas nėra ta sritis, kurioje kiekvieną nepatogų vardą galima uždengti keturiomis raidėmis – BDAR. Paaiškėjus, kad viešojo pirkimo sutarties šalies vardas ir pavardė negali būti automatiškai slepiami vien prisidengiant asmens duomenų apsauga, pardavėjo duomenys galiausiai buvo paviešinti.

Tada ir paaiškėjo, kad mikroautobusą savivaldybei pardavė Sonata Jončienė – Pagėgių savivaldybės tarybos nario Vaido Jončo sutuoktinė.

Tiesa, vietos žmonėms, kaip teko girdėti redakcijai, didelės paslapties ir nebuvo – kieno automobilis atiteko Lumpėnų seniūnijai, buvo žinoma ir be viešųjų pirkimų dokumentų.

Tačiau būtent pradinis mėginimas pardavėjo pavardę paslėpti po BDAR argumentu ir kelia papildomų klausimų. Jeigu sandoris skaidrus ir nėra ko slėpti, kodėl viešo pirkimo dalyvio tapatybė pirmiausia tapo taip saugoma paslaptimi?

Čia jau klausimas ne tik apie vieną automobilį. Klausimas – kaip savivaldybėje suprantamas viešumas.

Kas ką žinojo?

Dabar Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijos prašoma išsiaiškinti ne vien tai, ar tarybos nario sutuoktinės automobilio pardavimas savivaldybei savaime sukėlė interesų konfliktą.

Kur kas svarbiau nustatyti visą grandinę.

V. Jončas yra Ekonomikos ir finansų komiteto narys. Todėl komisijos prašoma patikrinti, ar jis dalyvavo svarstant savivaldybės biudžetą, jo pakeitimus ar kitus sprendimus, susijusius su lėšomis, kurios galiausiai buvo panaudotos Lumpėnų seniūnijos automobiliui pirkti. Jeigu dalyvavo – ar tuo metu jau egzistavo privatus interesas ir ar politikui kilo pareiga nusišalinti.

Ne mažiau svarbus ir kitas klausimas: kada tarybos narys sužinojo, kad savivaldybei reikės automobilio?

Mažos vertės pirkimas vyko žodinės apklausos būdu. Todėl Etikos komisijai teks aiškintis, ar V. Jončas dėl savo politinių pareigų negalėjo iš anksto turėti informacijos apie numatomą pirkimą, jo poreikį ar sąlygas ir ar tokia informacija negalėjo suteikti jo šeimos nariui pranašumo prieš kitus galimus pardavėjus.

Tai dar nėra konstatuotas pažeidimas. Būtent todėl ir reikalingas tyrimas – kad vietoje spėlionių atsirastų dokumentai, būtų nustatytos faktinės aplinkybės ir gauti visi visuomenės interesą dominantys atsakymai.

Tačiau pati situacija nėra tokia nekalta, kad būtų galima numoti ranka: tarybos narys dalyvauja savivaldybės finansiniuose sprendimuose, o savivaldybė iš jo sutuoktinės už 8 tūkst. eurų nuperka automobilį.

Komisija jau klupo

Dar įdomiau tai, kad V. Jončo pavardė Pagėgių savivaldybės Etikos komisijai – ne naujiena.

Pavasarį ta pati komisija jau buvo gavusi skundą dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo. Tąkart klausimų kilo dėl tarybos nario dalyvavimo svarstant sprendimus, susijusius su įvažiavimo asfaltavimu Žukuose prie namo, kuriame gyvena jo motina.

Pats politikas tuomet aiškino nemanantis, kad turėjo nusišalinti, nes name gyvena ne vien jo motina o daugiau žmonių. Teisybės dėlei pasidomėjus, sužinojome, kad name yra šeši butai priklausantys penkiems asmenims, iš kurių vienas ir yra politiko mamos butas.

Pagėgių savivaldybės Etikos komisijai tokio paaiškinimo, regis, pakako. Tyrimo nepradėta.

Tačiau verta prisiminti, kas toje komisijoje turi balsų daugumą. Iš penkių jos narių trys atstovauja Pagėgių valdančiajai daugumai – liberalams, konservatoriams ir valstiečiams. Būtent ši dauguma ir nulėmė sprendimą, kad tyrimo nereikia.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija į situaciją pažvelgė kitaip. Ankstesnis Pagėgių Etikos komisijos sprendimas buvo panaikintas, nurodant jo motyvavimo ir teisinio pagrindimo trūkumus.

Paprastai kalbant – neužtenka pasakyti „nematome pagrindo tirti“ ir pasiūlyti pareiškėjui pačiam žiūrėti posėdžio vaizdo įrašus bei ieškoti atsakymų tarp politikų pasisakymų. Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas pačiame dokumente, o ne egzistuoti kažkur tarp posėdžio įrašo minučių.

Toks epizodas apie politiko elgesį pasako ne mažiau nei apie pačią Etikos komisiją. Institucija, kuri turi saugoti politinės etikos ribas, negali jų pati brėžti pagal tai, kas tuo metu patogiau valdančiajai daugumai.

Patogi dirva

Kai vieną kartą galimo interesų konflikto klausimas sustabdomas dar nepradėjus jo tirti, natūraliai atsiranda klausimas, kokią žinią tai siunčia politikams.

Kad galima? Kad nieko tokio? Kad savas savam akies nekerta?

Tokioje išpurentoje dirvoje neatsargumo sėklos dygsta lengvai. Ir štai jau turime kitą istoriją – savivaldybė perka automobilį iš to pačio tarybos nario sutuoktinės.

Galima, žinoma, hipotetiškai svarstyti ir paprasčiau: valstybės instutcija, kurioje esi ne paskutinis žmogus o valdžiios atstovas, kaip pirkėjas patogus. Gail kainą pasiderinti kitaip nei turguje. O jei vėliau atsirastų trūkumų, gal niekas garsiai nereikalautų automobilio pasiimti atgal, gal savivaldybė tiesiog jį sutvarkytų. Tačiau šiandien tai būtų tik hipotetinė prielaida – jokių faktų, kad automobilis turi trūkumų ar kad toks susitarimas egzistavo, redakcija neturi.

Ir esmė net ne čia.

Esmė – sprendimų priėmimo aplinka. Kas žinojo apie pirkimą? Kas nusprendė apklausti būtent šiuos pardavėjus? Kada apie poreikį automobiliui sužinojo politikas? Ar jis dalyvavo priimant sprendimus dėl lėšų? Ar nusišalino? Kodėl pardavėjo pavardė iš pradžių buvo slepiama?

Tai klausimai, į kuriuos Etikos komisija šį kartą turės atsakyti ne bendromis frazėmis.

Dugnas dar nepasiektas

Istorijų virtinė, kuriose vis iš naujo kyla klausimų dėl tarybos nario Vaido Jončo galimų manipuliacijų, interesų konflikto ir mėginimų išvengti viešųjų bei privačių interesų derinimo reikalaujamo skaidrumo, meta šešėlį ne tik pačiam politikui. Jis gula ir ant Liberalų sąjūdžio – nors, regis, sunku dar labiau sutepti partijos reputaciją po to, kai politinės korupcijos byloje jai įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau Pagėgių liberalai, rodos, išsijuosę stengiasi įrodyti, kad dugnas dar nepasiektas. Kiekviena nauja istorija, kurioje viešasis interesas ima pavojingai pintis su savų žmonių interesais, juoda dėme gula jau ne vien ant partijos. Ji kompromituoja visą Pagėgių savivaldą ir menkina miestelio reputaciją.

Nes politinė korupcija prasideda ne nuo garsiai tariamo žodžio „kyšis“. Ji prasideda ten, kur politikui ima atrodyti, kad viešosios taisyklės skirtos kitiems, o saviems galima daugiau.

O  Etikos komisija dabar turės progą savo sprendimu parodyti kiek svarbi yra valdančiosios daugumos reputacija.