Kelionė keltu virto tūkstantine ryšio sąskaita

„Teledema“ Šilutės salono vadovė Laima Augylienė aiškina, kad dėl didelės sąskaitos atsakomybė tenka pačiam klientui, kuris esą žinojo, jog ryšys laive teikiamas per palydovinį tinklą ir yra itin brangus. Telefono numerio praradimą ji vadina žmogiškąja bendrovės darbuotojų klaida.

Spausdiname sutrumpintą Vilkyčiuose gyvenančio tautodailininko laišką, kuriame jis išsamiai pasakoja apie kelionę, kilusį ginčą ir tai, kaip po jo prarado ilgus metus naudotą telefono numerį.

„Noriu papasakoti, su kuo teko susidurti man ir mano šeimai naudojantis mobiliojo ryšio bendrovės „Teledema“ paslaugomis. Visa ši istorija prasidėjo nuo paprastos kelionės keltu į Vokietiją, o baigėsi beveik 4 000 eurų sąskaitomis, ginčais su ryšio operatoriumi, advokato pagalba, Ryšių reguliavimo tarnybos įsikišimu ir mano daugiau kaip 20 metų naudoto telefono numerio praradimu.

Ir nors nuo tos kelionės praėjo beveik metai, istorija iki šiol nesibaigia. Visai neseniai pati „Teledema“ raštu pripažino, kad mano telefono numeris dėl techninės klaidos buvo perduotas kitam žmogui.

Kelionė keltu

Praėjusių metų lapkričio pradžioje su žmona ir sūnumi išvykome keltu į Vokietiją. Naktį telefonuose buvo gautas pranešimas apie prisijungimą prie laive veikiančio „Telenor Maritime“ tinklo, tačiau ryte jau gavome naujesnius pranešimus apie prisijungimą prie Europos Sąjungos tinklų – Lenkijos ir Danijos operatorių.

Todėl manėme, kad galime įprastai naudotis ryšiu. Jokio naujo perspėjimo, kad telefonai vėl būtų prisijungę prie brangiai apmokestinamo laivo tinklo, negavome.

Artėjant prie Vokietijos krantų abu telefonai buvo užblokuoti. Svetimoje šalyje likome be mobiliojo interneto ir navigacijos, teko ieškoti belaidžio interneto ryšio, kad galėtume tęsti kelionę.

Beveik 4 tūkstančiai

Kitą dieną susisiekę su „Teledema“ sužinojome, kad telefonai užblokuoti dėl viršytų finansinių limitų.

Žmonai buvo priskaičiuota apie 3 000 eurų, man – apie 600 eurų. Vėliau ginčijama suma priartėjo prie 4 000 eurų.

Tačiau mūsų sutartyse buvo nustatyti visai kitokie limitai – mano 120 eurų, žmonos 115 eurų. Vienoje gautų žinučių buvo nurodytas 7,42 euro už vieną megabaitą duomenų tarifas.

Grįžę į Lietuvą pradėjome aiškintis, kaip galėjo susidaryti tokios sumos. Prašėme pateikti išsamią išklotinę – kada telefonai jungėsi prie konkrečių tinklų, kiek duomenų perduota ir kaip apskaičiuoti mokesčiai. Mums suprantamos ir patikrinamos išklotinės iki šiol nesame gavę.

Salone buvo aiškinama, kad duomenų perdavimo sesijos ne visada gali būti sustabdytos iš karto, nes informacija iš kitų operatorių gaunama pavėluotai.

Vietoje aiškaus atsakymo mums pasiūlyta 30 procentų nuolaida susidariusiai skolai ir galimybė likusią sumą mokėti dalimis. Atsisakėme, nes nenorėjome pripažinti skolos, kol nebuvo aiškiai pagrįsta, kaip ji apskaičiuota.

Keisti limitai

Vėliau paprašiau „Teledemos“ atsiųsti mūsų sutartis ir nustebau dar kartą. Mano limito dydis dokumentuose jau buvo nurodytas 670 eurų, žmonos – 3 300 eurų.

Bendrovė aiškino, kad limitai padidinti mūsų prašymu ir kad turi su tuo susijusio telefoninio pokalbio įrašą. Tačiau mums kilo klausimų, kada, kokiu būdu ir kokiu pagrindu tokie pakeitimai buvo padaryti.

Supratome, kad vien pokalbiais salone šios istorijos neišspręsime, todėl mūsų interesus pradėjo ginti advokatas.

RRT įsikišimas

Advokato padedami kreipėmės į Ryšių reguliavimo tarnybą.

2026 m. kovo 2 d. RRT išaiškino, kad tarptinklinio duomenų perdavimo finansinio limito apsauga taikoma ir ne antžeminiams mobiliojo ryšio tinklams, įskaitant naudojamus laivuose.

RRT nurodė, kad tokiam duomenų perdavimui turi būti taikoma numatytoji 50 eurų be PVM finansinė riba, jeigu vartotojas nėra aiškiai sutikęs ją viršyti. Vartotojas taip pat turi būti įspėjamas pasiekus 80 procentų šios ribos.

Tai buvo iš esmės kitoks išaiškinimas nei tas, kurį iki tol girdėjome apie tariamai techniškai neįmanomą duomenų perdavimo sustabdymą.

Po RRT įsikišimo „Teledema“ kelių tūkstančių eurų sumos iš mūsų daugiau nebereikalavo.

Atrodė, kad tuo istorija ir baigsis.

Tačiau netrukus prasidėjo kita jos dalis.

Dvidešimties metų numeris

Mano telefono numerį naudojau daugiau kaip dvidešimt metų. Esu kalvis, tautodailininkas, užsiimu verslu, organizuoju kultūrinius renginius ir dalyvauju visuomeninėje veikloje. Per tiek metų šis numeris buvo paskelbtas reklamose, renginių skelbimuose, interneto puslapiuose, jį turėjo klientai, pažįstami ir kolegos.

Todėl man buvo labai svarbu jo neprarasti.

Po ginčo su bendrove dar liko nedidelė suma, kurią, norėdamas užbaigti situaciją ir išsaugoti numerį, sutikau sumokėti. 2026 m. birželio 9 d. sumokėjau 258,04 euro – tiek buvo nurodyta „Teledemos“ birželio 4 d. rašte.

Tačiau nuvykęs į saloną sužinojau, kad norėdamas atgauti senąjį numerį turėčiau sudaryti naują sutartį su „Teledema“.

Pateiktuose dokumentuose radau ir nuostatą apie ankstesnių sutartinių įsipareigojimų perkėlimą į naują sutartį. Tokios sutarties nepasirašiau.

Numeris – kitam

Po kurio laiko paaiškėjo tai, kuo iš pradžių sunku buvo patikėti – mano daugiau kaip dvidešimt metų naudotas telefono numeris jau buvo perduotas kitam žmogui.

Tai buvo Žemaičių Naumiestyje gyvenanti moteris. Į numerį ir toliau skambino mano klientai ir pažįstami, nežinodami, kad jis jau priklauso kitam asmeniui.

Susisiekęs su moterimi išgirdau, kad „Teledema“ salone jai buvo pasiūlyta pasirinkti gražų, lengvai įsimenamą numerį. Vienas iš pasiūlytųjų buvo būtent manasis.

Man kilo minčių, ar tai negalėjo būti susiję su mūsų ginču, tačiau neturiu pagrindo tvirtinti, kad numeris kitam žmogui perduotas tyčia.

Faktas vienas – mano numeris buvo perduotas kitam abonentui.

Sutartys nutrauktos

Kol vyko ginčas, „Teledema“ vienašališkai nutraukė mūsų sutartis. Vėliau bendrovė nurodė, kad tai padaryta 2026 m. gegužės 29 d., remiantis balandžio 24 d. perspėjimu apie įsiskolinimą ir Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 9.7 punktu.

Tačiau dar gegužės 19 d. Ryšių reguliavimo tarnyba buvo priėmusi nutarimą Nr. TN-218, o birželio 4 d. pati „Teledema“ nurodė, kad iš 4 195,54 euro išrašytų sąskaitų panaikinti 3 827,56 euro tarptinklinio ryšio mokesčiai ir 109,94 euro delspinigiai. Likusi suma – 258,04 euro – mano buvo sumokėta.

Neteigiu, kad vien šios aplinkybės savaime įrodo neteisėtą sutarties nutraukimą, tačiau jų datos ir sumos kelia klausimų, į kuriuos norėčiau gauti aiškius atsakymus.

Tuo labiau kad ir po sutarčių nutraukimo man buvo siunčiami nauji reikalavimai mokėti. Bendrovė vėliau paaiškino, kad tai – anksčiau suteiktų nuolaidų grąžinimas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą.

Tačiau jeigu sutartį nutraukė pati bendrovė, o jos nutraukimo pagrįstumą aš ginčiju, natūraliai kyla klausimas – kodėl šiuos mokesčius turiu mokėti aš?

Pripažino klaidą

2026 m. rugsėjo 17 d. pateikiau „Teledemai“ oficialų raštą dėl sutarčių nutraukimo, telefono numerio praradimo ir toliau siunčiamų sąskaitų.

Spalio 7 d. gavau atsakymą.

Jame bendrovė raštu patvirtino, kad mano telefono numeris dėl techninės klaidos buvo klaidingai įvertintas kaip laisvas ir aktyvuotas kitam abonentui.

„Teledema“ taip pat nurodė, kad klaida ištaisyta ir šiuo metu numeris kitam abonentui nepriskirtas.

Taigi jau pati bendrovė oficialiai pripažino, kad mano numeris kitam žmogui buvo perduotas dėl jos klaidos.

Tačiau lieka klausimai: kas ir kada numerį atlaisvino, kodėl jis buvo pasiūlytas kitam žmogui, kodėl apie klaidą nebuvau informuotas anksčiau ir kodėl, jeigu numeris dabar laisvas, iki šiol nepasiūlytas aiškus būdas jį susigrąžinti?

Ne vien ginčas

Visą šį laiką bandžiau problemą spręsti tiesiogiai su bendrove – kreipiausi į saloną, skambinau, rašiau raštus, samdžiau advokatą, kreipėmės į Ryšių reguliavimo tarnybą.

Tačiau ši istorija, mano manymu, jau nėra vien asmeninis ginčas.

Ar mobiliojo ryšio operatorius gali žmogui priskaičiuoti kelių tūkstančių eurų sąskaitą, kai sutartyje nurodyti gerokai mažesni limitai? Ar žmogus pats turi įrodinėti, kad tokios sumos neprivalo mokėti? Ir kas atsako, kai dėl operatoriaus pripažintos klaidos prarandamas daugiau kaip dvidešimt metų naudotas telefono numeris?

Aš nesiekiu išvengti teisėtai priklausančių mokėjimų. Noriu tik to, kad visos sumos būtų aiškiai pagrįstos, būtų laikomasi vartotojų teisių ir bendrovė prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.

Noriu, kad ir kiti žmonės, keliaujantys keltais bei pasitikintys mobiliojo ryšio operatorių nustatytais limitais, žinotų, su kuo gali susidurti.“

Laukite tęsinio.