Baltijos regiono muzikiniai teatrai patirtimi dalijosi Klaipėdoje
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos muzikinių teatrų atstovai dalijosi patirtimi, kaip šiandien pritraukti naujų žiūrovų, išlaikyti jų dėmesį, užmegzti ilgalaikius ryšius su rėmėjais ir padaryti teatrą prieinamą kuo platesnei visuomenės daliai. Tarptautinėje rinkodaros konferencijoje aptarti skirtingose šalyse pasiteisinę sprendimai, netikėtos sėkmės istorijos ir iššūkiai, su kuriais susiduria tiek didieji nacionaliniai, tiek mažesni muzikiniai teatrai.
Praėjusiais metais Latvijos nacionalinė opera ir baletas pasiūlė Baltijos regiono muzikinių teatrų rinkodaros specialistams reguliariai susitikti ir dalytis profesine patirtimi. Šiemet konferenciją organizavo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), sulaukęs kolegų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos.
Nors teatrai skiriasi savo dydžiu, repertuaru ir veiklos sąlygomis, daugeliui jų rūpi tie patys klausimai. Kaip į operą ar baletą pakviesti žmogų, kuris ten dar niekada nesilankė? Ką daryti, kad pirmasis apsilankymas nebūtų paskutinis? Kaip surasti rėmėjų, užmegzti ilgalaikes partnerystes ir neatsilikti nuo besikeičiančių žiūrovų įpročių? Apie tai konferencijos dalyviai diskutavo dalydamiesi savo teatrų patirtimi ir praktiniais patarimais.
Pranešimus skaitė Švedijos Geteborgo operos komunikacijos vadovė Lena Jaksch, kultūros komunikacijos ekspertė Agnė Pinigienė ir Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus tarybos pirmininkė Indrė Razbadauskaitė.
Švedijos Geteborgo operos komunikacijos vadovė Lena Jaksch pasakojo, kaip jų teatre stengiamasi geriau pažinti žiūrovus. Maždaug prieš dešimtmetį pastebėjusi mažėjančią abonementų paklausą, ji pradėjo keisti darbo organizavimą. Šiandien čia kartu dirba komunikacijos, bilietų pardavimo, duomenų analizės ir kitų padalinių specialistai. Analizuojama visa žiūrovo patirtis – nuo pirmą kartą pamatytos reklamos iki apsilankymo restorane, bendravimo su darbuotojais ir įspūdžių po spektaklio.
Švedai neslėpė, kad iš pradžių persistengė rinkdami informaciją. Mėnesinės ataskaitos išaugo iki kelių dešimčių puslapių, o duomenų gausa ne visada padėdavo suprasti, ką reikėtų keisti. Ilgainiui atsirinkti svarbiausi rodikliai, daugiau dėmesio pradėta skirti skirtingoms žiūrovų grupėms. Pirmą kartą apsilankiusiam žmogui reikia vienokio dėmesio, nuolatiniam lankytojui – kitokio. Geteborgo operoje žiūrovų patirtimi rūpinasi ne vien rinkodaros specialistai, bet ir kitų padalinių darbuotojai.
Kultūros komunikacijos ekspertė Agnė Pinigienė atkreipė dėmesį, kad šiandien kultūros renginiai dėl žmonių dėmesio konkuruoja ne tik tarpusavyje. Vos į rankas paėmęs telefoną, žmogus pamato naujienas, draugų nuotraukas, juokingus vaizdo įrašus, reklamas ir daugybę kitų pranešimų. Kvietimas į spektaklį tėra vienas jų. Todėl vien informuoti apie premjeros datą, kūrybinę komandą ar repertuarą nebepakanka. Žmonėms įdomu, kas vyksta užkulisiuose, kaip gimsta spektaklis, su kokiais sunkumais susiduria atlikėjai. Asmenybės ir jų istorijos dažnai sulaukia daugiau dėmesio nei oficialūs institucijų pranešimai.
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus tarybos pirmininkė Indrė Razbadauskaitė konferencijoje kalbėjo apie tai, kad nuolatinis buvimas internete žmones vis labiau skatina ieškoti veiklų, kurioms nereikia ekranų. Populiarėja knygų klubai, rankdarbiai, vintažiniai fotoaparatai. Tai, ką įvairūs prekės ženklai mėgina pasiūlyti kaip išskirtinę patirtį, teatras turi jau seniai.
Klaipėdoje surengta konferencija – dar viena KVMT tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyva. Bendrystė suteikia galimybę teatrams mokytis vieniems iš kitų, pasinaudoti kolegų patirtimi ir ieškoti savo žiūrovams tinkamiausių sprendimų.
















