Laikrodžius suksime atgal – vasaros laikas baigiasi spalio 25-ąją

Valanda atgal

Vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimas Lietuvoje vyksta du kartus per metus. Paskutinį kovo sekmadienį laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį ir pereinama prie vasaros laiko, o paskutinį spalio sekmadienį ši valanda „grąžinama“.

Šiemet vasaros laikas baigsis spalio 25 dieną. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiams rodant 4 valandą, juos reikės atsukti iki 3 valandos. Šiuolaikiniuose telefonuose, kompiuteriuose ir daugelyje kitų elektroninių prietaisų laikas pasikeis automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius, automobilių laikrodžius ar kai kuriuos buitinius prietaisus teks persukti patiems.

Pereidami prie žiemos laiko grįžtame prie standartinio Rytų Europos laiko. Vasarą Lietuvoje galioja UTC+3, o žiemą – UTC+2 laiko juosta.

Kūnas laikrodžio neturi

Laikrodį ant sienos ar telefono ekrane galima persukti per kelias sekundes, tačiau žmogaus organizmas prie naujo režimo prisitaiko ne taip greitai. Miego ir budrumo ritmą reguliuoja vidinis biologinis laikrodis, susijęs su šviesos ir tamsos kaita, todėl net vienos valandos poslinkį kai kurie žmonės pirmosiomis dienomis pajunta gana aiškiai.

Gali pasikeisti miego kokybė, sunkiau užmigti ar atsikelti įprastu metu, atsirasti mieguistumas dieną, sumažėti darbingumas, pablogėti dėmesio koncentracija. Jautresniems žmonėms gali pakisti ir nuotaika.

Organizmo paros ritmai susiję ir su hormonų, tarp jų melatonino bei kortizolio, išsiskyrimu. Dėl to gydytojai paprastai pataria prie pasikeitusio laiko neprisitaikyti staiga – kelias dienas prieš laikrodžių persukimą galima po truputį keisti miego ir kėlimosi laiką, daugiau būti dienos šviesoje, o vakare vengti pernelyg ilgo buvimo prie ryškių ekranų.

Širdžiai – ne tas pats

Laiko kaitaliojimo poveikis sveikatai tiriamas jau ne vienerius metus. Vienas dažniausiai minimų tyrimų atliktas Švedijoje, naudojant šalies miokardo infarktų registro duomenis.

Jis parodė, kad didesnis miokardo infarkto atvejų skaičius buvo fiksuojamas pirmąją savaitę po pavasarinio laikrodžių pasukimo į priekį – tuomet rizika išaugo maždaug 5 procentais. Tačiau rudenį, kai laikrodžiai sukami atgal ir miegui tarsi „padovanojama“ papildoma valanda, tokio pat savaitės masto padidėjimo nenustatyta.

Todėl teiginys, kad būtent rudeninis perėjimas prie žiemos laiko savaime 5 procentais padidina infarkto riziką, būtų netikslus. Vis dėlto pats biologinio ritmo pasikeitimas jautresniems žmonėms gali būti juntamas.

Arčiau Saulės

Dar viena nuolat pasikartojanti diskusija – kuris laikas žmogui natūralesnis. Astronomai yra atkreipę dėmesį, kad vadinamasis žiemos laikas yra artimesnis Saulės padėčiai danguje ir vietiniam astronominiam laikui.

Todėl būtent standartinis, arba žiemos, laikas dažnai laikomas artimesniu natūraliam žmogaus paros ritmui. Vasaros laikas – susitarimas, kuriuo šviesusis paros metas viena valanda pastumiamas vakaro link.

Keičiasi ir tvarkaraščiai

Laikrodžių persukimas paliečia ne vien miegą. Laiko pakeitimui turi būti pritaikomi traukinių, autobusų, lėktuvų tvarkaraščiai, informacinės sistemos bei tarptautiniai maršrutai. Ypač daug dėmesio tam reikia naktį dirbančioms transporto, logistikos ir kitoms tarnyboms.

Kasdienybėje pokytis kur kas paprastesnis – sekmadienį galėsime miegoti valanda ilgiau. Tačiau jau pirmadienio rytą organizmui teks gyventi pagal naują ritmą, nors mūsų pačių vidinis laikrodis dar kurį laiką gali rodyti senąjį.