Šilutėje atidengtas paminklas, įamžinantis skaudžius krašto žmonių likimus

Ilgai brandintas sumanymas

Paminklo atidengimo iškilmės prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Susirinkusiesiems priminta, kad Mažosios Lietuvos žmonėms praėjęs šimtmetis buvo ypač negailestingas. Karai ir okupacijos iš gimtųjų namų išginė tūkstančius gyventojų, daugybę jų pasmerkė mirčiai, tremčiai ar gyvenimui svetimame krašte.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad paminklas skirtas visai Mažajai Lietuvai, Šilutei ir rajono gyventojams.

„Šis paminklas – tai ne tik meno kūrinys, ne tik dar viena galbūt gausiai lankoma vieta, bet tai yra padėkos, pagarbos ir savotiškos istorinės atminties ir tiesos simbolis“, – kalbėjo meras.

V. Laurinaitis priminė, kad paminklo vieta ir meninė išraiška buvo svarstoma ne vienus metus. Jis dėkojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkei Reginai Tamašauskienei, skulptoriui Gintautui Jonkui, architektams Petrui Grecevičiui ir Jonui Abramui. Atskirai paminėtas mokytojas Algirdas Gečas, kurio iškelta idėja įamžinti tremtinių atminimą tapo vienu iš sumanymo atspirties taškų.

Iškilmėse kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė atkreipė dėmesį į simbolinį paminklo atidengimo laiką. Artėjant Vėlinėms, kai prisimenami mirusieji, naujasis monumentas įgauna dar gilesnę prasmę.

„Žvelgiant į šį autoriaus darbą, originalų paminklą, matome ženklus, simbolius ir juose tarsi atgyja mūsų krašto pasakojimai, tremties keliai, motinų ašaros, gyvenimo likimai, gimtinės ilgesys ir neblėstanti viltis sugrįžti atgal“, – sakė D. Žebelienė.

Geležinkelio simbolika

Vieną jautriausių kalbų pasakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkė Regina Tamašauskienė. Ji išskyrė greta paminklo esančio geležinkelio simboliką. Būtent šiais bėgiais iš Lietuvos riedėjo ešelonai, vežę žmones į tolimiausius Sovietų Sąjungos kraštus.

„Šiandien mes stovime prie dviejų simbolių ir tikriausiai geresnės vietos šiam paminklui neįmanoma rasti. Vienas jų – tai bėgių simbolis. Jis tapo Lietuvos tautos Golgotos kelio pradžia“, – kalbėjo tremtinių vadovė.

R. Tamašauskienė priminė, kad Mažosios Lietuvos gyventojai patyrė kelias viena po kitos sekusias tragedijas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kraštas neteko didelės dalies senųjų gyventojų. Vieni pasitraukė į Vakarus, kiti buvo priverstinai išvežti, o likusieji vėliau susidūrė su sovietinės valdžios represijomis.

Kalbėtoja prisiminė 1948 metų gegužės 22 dieną prasidėjusį masinį trėmimą, pavadintą operacija „Vesna“ („Pavasaris“). Jos pateiktais duomenimis, tuomet iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių, iš Šilutės rajono – 621 gyventojas. Tremtis palietė Rusnę, Švėkšną, Saugas ir daugybę mažesnių gyvenviečių. Iš namų buvo išvežamos ištisos šeimos su vaikais, seneliais ir ligoniais. Susiruošti kartais būdavo duodama vos penkiolika minučių.

R. Tamašauskienė iškėlė ir dar vieną klausimą. Nors paminklas jau pastatytas, jo įamžinama istorija turėtų būti išsamiau pristatyta visuomenei.

„Paminklas be pateiktos informacijos yra nuogas“, – tiesiai pasakė tremtinių vadovė.

Jos įsitikinimu, ateityje šalia monumento turėtų atsirasti informacinės lentos ar stelos su istoriniais faktais ir nukentėjusių žmonių pavardėmis. Jau renkama informacija apie į Sibirą ištremtas šeimas, kraštą palikusius gyventojus ir žuvusius laisvės kovotojus.

Istorija plieno plokštumose

Šilutėje pastatyto monumento kompoziciją sudaro keturios plieno plokštumos, kuriose įamžinti skirtingų tautų ir religinių bendruomenių likimai. Monumente panaudoti 24 istoriniai ir dvasiniai simboliai, atspindintys krašto žmonių patirtas netektis, jų tikėjimą ir viltį.

Paminklo kūrėjai – skulptorius Gintautas Jonkus, architektas profesorius Petras Grecevičius ir docentas Jonas Abramas. Kūrėjams teko nelengvas uždavinys: rasti meninę kalbą, kuri leistų perteikti skirtingais laikotarpiais patirtas istorines tragedijas.

„Aš manau, kad čia kokį paminklą bepastatytum, jis bus tik maža kruopelytė visos istorijos. Kaip mums pavyko? Čia jums spręsti. Mes padarėme nuo širdies darbą“, – sakė skulptorius G. Jonkus.

Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis kalbėjo apie tikėjimo svarbą žmonėms, kurių gyvenimus sukrėtė karai, tremtys ir persekiojimai. Jis atkreipė dėmesį į netoliese esančias senąsias kapines, kurių nykstantys kapai primena toli nuo gimtinės palaidotus žmones.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Songaila pasidžiaugė, kad Šilutėje atsirado dar viena istorinės atminties vieta. Jis kvietė jaunimą domėtis valstybės praeitimi ir prisiminė politinį kalinį Balį Gajauską, sovietiniuose lageriuose bei kalėjimuose praleidusį 37 metus.

Paminklas pašventintas

Po sveikinimo kalbų simbolinę paminklo atidengimo juostelę buvo pakviesti perkirpti Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Seimo Pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė, tremtinių organizacijos atstovai Regina Tamašauskienė ir Vladas Songaila bei paminklo bendraautoris Gintautas Jonkus.

Naująjį monumentą pašventino Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius ir Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis.

Susirinkusieji malda ir tylos minute pagerbė žuvusius laisvės kovotojus, tremtyje ir lageriuose mirusius žmones, negrįžusius karo pabėgėlius bei visus, kurių gyvenimus sužalojo okupacijos. Prie paminklo padėtos gėlės. Renginyje skambėjo pagal šviesaus atminimo Šilutės krašto poeto ir tremtinio Eduardo Šmito eiles sukurta daina „Atmintis“, kurią atliko choras „Pamario aidas“. Šiame kolektyve kadaise dainavo ir pats poetas.

Šilutėje atsirado dar viena istorinės atminties vieta. Geležinkelio bėgiai, kadaise daugeliui žmonių reiškę kelią į nežinią, dabar yra šalia monumento, pasakojančio apie jų likimus. Paminklas jau atidengtas, tačiau istorijos, kurią jis įamžina, pažinimas ir išsaugojimas lieka ateinančių kartų atsakomybe.