Skęstančiųjų gelbėjimas paliktas jų pačių reikalu?

Atsirado pinigų

Biudžeto pakeitimo projektą pristačiusi pranešėja informavo Tarybos narius, kad Savivaldybės pajamos papildomai išaugo 311 350 eurų. Didžiausia suma – net 243 357 eurai – surinkta iš nekilnojamojo turto mokesčio. Dar 19 834 eurai sugrįžo į biudžetą iš Tarybos narių, grąžinusių anksčiau jiems išmokėtas lėšas, skirtas su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms. Prisidėjo ir kiti mokesčiai, rinkliavos bei baudos.

Savivaldybės administracija didžiausią dalį – apie 189 tūkst. eurų – pasiūlė skirti Tvaraus savivaldybės vystymo programai. Čia kalbama apie nuotekų valymo įrenginių projekto finansavimą. Argumentas buvo aiškus: valstybės nustatyti terminai baigiasi, todėl baiminamasi, kad gyventojams, neturintiems reikalavimus atitinkančių nuotekų valymo įrenginių, ateityje gali grėsti baudos.

Tačiau Tarybos narys Virginijus Komskis priminė, kad tokiems projektams dažniausiai savivaldybė skolinasi. Jis pasiūlė dalį papildomų pinigų nukreipti ten, kur problema jau seniai žinoma ir kelia nepatogumų vietos gyventojams

Po 25 tūkstančius

Opozicijos vardu V. Komskis pasiūlė skirti po 25 tūkst. eurų Lumpėnams ir Stoniškių seniūnijos Mažaičių kaimui, kur dalies gyventojų kiemus ir teritorijas semia vanduo. Pinigai būtų skirti projektavimui.

„Mes siūlome Lumpėnų ir Stoniškių gyvenvietėms, ten, kur yra apsemta. Jau kažkada buvome įdėję dvidešimt tūkstančių, bet jūs savavališkai jas išėmėte, net Tarybos narių neatsiklausėte. Tai siūlome įdėti po dvidešimt penkis tūkstančius vienai ir kitai gyvenvietei su projektavimu“, – kalbėjo V. Komskis, priekaištaudamas merui Vaidui Bendaravičiui.

Čia ir prasidėjo esminis ginčas.

Anksčiau Taryboje jau buvo nuspręsta, kad žmonės, kurių sklypus ar kiemus semia, pirmiausia patys savo lėšomis turi pasirengti techninius projektus. Tik po to prie darbų galėtų prisidėti Savivaldybė. Tačiau gyvenimo tėkmė šiuose kiemuose vyksta kiek kitaip, nei valdžios kabinetuose.

Vanduo nesitaria

V. Komskio argumentas buvo paprastas: melioracijos sistema neprasideda ir nesibaigia ties vieno žmogaus tvoros stulpu.

„Vanduo tai kai teka, teka“, – posėdyje mestelėjo jis.

Ir šiuo atveju tai bene tiksliausias visos problemos apibūdinimas. Viename kieme stovintis vanduo dar nereiškia, kad gedimas yra tame pačiame kieme. Užsikimšimas gali būti už kelių sklypų, pralaidoje, griovyje ar kitoje sistemos vietoje. Todėl siūlyti kiekvienam gyventojui atskirai samdytis projektuotojus ir ieškoti problemos savo sklypo ribose – patogu administracine prasme, tačiau nebūtinai racionalu ir sukelia nepatogumų konkrečiam gyventojui prašyti kaimyno, kuris gal būt tos problemos neturi.

„Mes siūlome, kad tai būtų bendri projektai, nes vanduo teka iš vienos vietos į kitą ir tie žmonės negali susiprojektuoti kiekvienas atskirai“, – aiškino V. Komskis.

Jo siūlymo esmė buvo centralizuoti problemos sprendimą: Savivaldybės lėšomis išsiaiškinti tikrąją priežastį, parengti bendrus projektus ir tik tada imtis darbų.

Meras laikėsi savo

Meras V. Bendaravičius tam nepritarė. Jo pozicija liko ta pati – sprendimas jau priimtas, todėl gyventojai pirmiausia turi pasirūpinti projektais patys.

„Tarybos sprendimas yra, kad patys gyventojai turi padaryti projektą, o tada mes padengiame lėšas“, – priminė meras.

Vėliau jis paaiškino, kad bendrus projektus Savivaldybė yra mėginusi rengti, tačiau darbai stringa dėl privačių sklypų – vienas savininkas sutinka leisti dirbti jo teritorijoje, kitas nesutinka.

Problema žinoma. Tik nuo to vandens žmonių kiemuose mažiau neatsiranda.

„Jie skęsta“

Diskusijai įsibėgėjus V. Komskis kalbėjo jau visai paprastai, be programų pavadinimų ir administracinių formuluočių.

„Man tai yra gėda pas tuos žmones nueiti, nes jie skęsta, jie pastoviai ten vanduo įjungtas, kad juos siurbtų“, – sakė jis. Ir čia pat priminė tai, kas vėliau tapo bene iškalbingiausia viso balsavimo detale:

„Tuo labiau iš tų gyvenviečių taip pat yra Tarybos narių.“

V. Komskis dar paragino kolegas: „Patvirtinkite, jums patiems bus lengviau ir būsime padarę normalų darbą.“ Tada atėjo metas balsuoti.

Savi susilaikė

Už opozicijos pasiūlymą skirti iš viso 50 tūkst. eurų balsavo keturi Tarybos nariai. Keturi buvo prieš. Septyni susilaikė. Pasiūlymas nepraėjo. Tačiau balsų skaičius čia pasako tik pusę istorijos. Lumpėnuose gyvenantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Remigijus Kelneris susilaikė.

Susilaikė ir su Stoniškiais susiję Tarybos nariai Gintautas Stančaitis bei Ričardas Bartkevičius.

Pastarajam Stoniškių problemos apskritai neturėtų būti naujiena. R. Bartkevičius ilgus metus dirbo Stoniškių seniūnu, pažinojo žmones ir vietos bėdas, o sprendžiant iš ankstesnių gyventojų atsiliepimų, savo laiku seniūnijoje turėjo nemenką autoritetą. Dabar Stoniškiuose kalbama, kad buvęs seniūnas jau gyvena Tauragėje ir pačiuose Stoniškiuose matomas retai. Gal tai tik kalbos, tačiau balsavimas – jau ne gandas. Jame R. Bartkevičius pasirinko susilaikyti. Kaip ir G. Stančaitis. Kaip ir Lumpėnuose gyvenantis R. Kelneris.

Formaliai nė vienas iš jų nebalsavo prieš. Tačiau žmonėms, kurių kiemus semia vanduo, nuo politinės terminologijos sausiau nepasidarys. Pasiūlymui reikėjo balsų, tik jų nebuvo.

Kam arčiau?

Šioje istorijoje galima ginčytis dėl visko – ar pakaktų 25 tūkst. eurų, ar tinkamai pasirinktas finansavimo šaltinis, ar bendras projektas išspręstų visas problemas. Tačiau sunkiau paaiškinti kitą dalyką. Jeigu Tarybos narys gyvena Lumpėnuose arba metų metus buvo glaudžiai susijęs su Stoniškiais, turbūt būtent jis pirmasis turėtų žinoti, ką reiškia žmogui nuolat pumpuoti vandenį iš savo kiemo. Šį kartą Savivaldybės biudžete pinigų buvo daugiau nei planuota. Buvo konkretus pasiūlymas. Buvo įvardytos ir  konkrečios vietos. Buvo žmonės, kuriems problema egzistuoja dabar. Deja nebuvo balsų. O vanduo, kaip labai taikliai Tarybos salėje priminė V. Komskis, tiesiog teka.