Šilutės rajonas trims dienoms tapo karinių pratybų teritorija

Pratybų tikslas – patikrinti pasirengimą galimoms grėsmėms ir išsiaiškinti, kaip kritinėje situacijoje kartu veiktų kariuomenė, savivaldybė, specialiosios tarnybos ir patys gyventojai.

Kasdienybę keitė karinės užduotys

Šilutiškiams savaitgalį teko susidurti su vaizdais, kurie įprastomis dienomis mieste būtų neįprasti. Uniformuoti ir ginkluoti šauliai bei kariai, karinis transportas, patruliai ir kontrolės postai tapo pratybų scenarijaus dalimi. Miesto prieigose, prie savivaldybės ir kitose rajono vietose buvo numatytos įvairios karinio rengimo užduotys.

Tai nebuvo vien karių gebėjimų patikrinimas uždarame poligone. Pratybos vyko civilinėje aplinkoje, kurioje kasdien gyvena žmonės. Būtent tokiomis sąlygomis buvo siekiama patikrinti, kaip veiktų teritorijos apsaugos, judėjimo kontrolės ir viešojo saugumo užtikrinimo sistema.

Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuotos pratybos apėmė Šilutę, Klaipėdą, Gargždus bei šių miestų apylinkes. Kasmetinės šaulių vertinamosios pratybos „Juodas vanagas“ šiemet buvo sujungtos su kariuomenės komendantinėmis pratybomis „Perkūno bastionas“.

Šilutės rajone buvo numatyta apie 400 šaulių. Jiems teko užduotys, susijusios su svarbių objektų apsauga, patruliavimu, judėjimo kontrole ir reagavimu į imituojamus incidentus. Pratybose taip pat dalyvavo savivaldybės administracija, jai pavaldžios įstaigos ir kitos atsakingos tarnybos.

Pratybose evakuoti gyventojai

Viena tiesiogiai su gyventojais susijusių pratybų dalių Šilutėje vyko spalio 23 dieną. Tądien surengtos civilinės saugos pratybos „Gyventojų evakuacija 2026“, kurių metu, paskelbtais duomenimis, buvo evakuota 90 žmonių.

Senojo turgaus aikštėje buvo numatytas gyventojų surinkimo punktas. Čia pratybų dalyviai turėjo pereiti procedūras, kurios būtų taikomos ir tikros ekstremaliosios situacijos atveju: atvykti į nurodytą vietą, užsiregistruoti, gauti reikalingą informaciją ir organizuotai išvykti transportu.

Šilutės rajono savivaldybė dar prieš pratybas kvietė gyventojus aktyviai dalyvauti, ypač ragino prisijungti vyresnio amžiaus žmones. Būtent jiems, kilus realiai grėsmei, gali prireikti daugiau pagalbos, aiškios informacijos ir organizuoto transporto.

Pratybų esmė buvo patikrinti visą evakuacijos grandinę – nuo gyventojo atvykimo į surinkimo punktą iki jo priėmimo kitoje savivaldybėje.

Prie šių mokymų prisidėjo ir Rietavo bei Kretingos savivaldybės, kurios rengėsi priimti iš Šilutės evakuojamus žmones. Ten buvo numatyta išbandyti gyventojų priėmimo punkto veiklą, registraciją, laikiną apgyvendinimą ir būtinųjų paslaugų užtikrinimą.

Išbandytas savivaldybės pasirengimas

Pratybose svarbus vaidmuo teko Šilutės rajono savivaldybei ir jos įstaigoms. Kariuomenė bei šauliai treniravosi atlikti komendantines užduotis, o civilinės institucijos – užtikrinti gyventojų saugumui reikalingų procesų veikimą.

Tokio masto pratybose itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Viena tarnyba atsakinga už viešąją tvarką, kita – už gelbėjimo darbus, trečia – už sveikatos priežiūrą, o savivaldybei tenka gyventojų informavimo, evakuacijos ir kitų civilinės saugos veiksmų organizavimas.

Į bendrą pratybų scenarijų buvo įtraukti policijos, muitinės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų organizacijų atstovai.

Nors pratybų metu veiksmai buvo vykdomi pagal iš anksto parengtus scenarijus, praktika leido patikrinti, ar planuose numatytos procedūros iš tiesų veikia. Net ir nedideli organizaciniai nesklandumai tikros krizės metu gali kainuoti brangų laiką.

Todėl svarbu, kokios pamokos iš šių pratybų bus išmoktos ir kokių sprendimų imtasi įvertinus jų rezultatus.

Šauliai – tarp gyventojų

Pratybų organizatoriai dėmesio skyrė ir visuomenės informavimui. Spalio 24 dieną prie Šilutės kultūros centro buvo numatyta Lietuvos šaulių sąjungos informacinė palapinė. Gyventojai buvo kviečiami susipažinti su šaulių veikla, užduoti klausimus apie vykstančias pratybas ir daugiau sužinoti apie pasirengimą galimoms grėsmėms.

Toks tiesioginis bendravimas svarbus. Žmogus, suprantantis, kodėl jo mieste atsirado kontrolės postas ar patruliuoja ginkluoti šauliai, gali ramiau vertinti situaciją ir lengviau atskirti pratybas nuo realaus pavojaus.

Pratybų pabaiga

Tris dienas trukusių aktyvių pratybų uždarymo ceremonija Šilutėje vyko spalio 25 dieną Senojo turgaus aikštėje.

Ši vieta pratybų metu turėjo ir kitą paskirtį – čia buvo organizuojamas gyventojų surinkimas evakuacijos mokymams. Taigi viena gerai žinomų Šilutės viešųjų erdvių tapo praktinio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms vieta.

Pasibaigus pratyboms lieka svarbiausias klausimas: ką jos parodė apie Šilutės rajono pasirengimą galimoms grėsmėms?

Vien dalyvių skaičius ar įvykdytų užduočių gausa dar neatskleidžia, kaip sėkmingai veiktų visa sistema tikros krizės metu. Tam reikalingas organizatorių atliktas rezultatų įvertinimas, nustatytų trūkumų analizė ir tolesni sprendimai.

Tačiau faktas, kad Šilutėje buvo praktiškai išbandyta gyventojų evakuacija, o kariuomenė, šauliai ir civilinės institucijos treniravosi veikti bendroje aplinkoje, rodo, kokiam pasirengimui šiandien skiriamas dėmesys.