Kas skandina Pagėgių liberalų reputaciją: teistumas, čekiukai ar savi interesai?

Teista politinė partija

Kas labiausiai skandina Pagėgių liberalų reputaciją? Partijos teistumas? Vadinamasis „čekiukų“ skandalas? O gal nuolat pasikartojantys klausimai, kaip naudojami savivaldybės biudžeto pinigai?

Pradėkime nuo svarbiausio, nes politinės atsakomybės grandinė veda iki pačios partijos vadovybės.

2024 metų spalio 24 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teismas iš esmės pripažino pagrįstu apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų kaltu pripažintas ir Liberalų sąjūdis. Partijai skirta 374 717 eurų bauda.

Šios istorijos pradžia siekia 2016 metų gegužę, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu. Po aštuonerius metus trukusio teisminio proceso Liberalų sąjūdis liko su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tai nėra politinių oponentų nuomonė ar žurnalistų interpretacija. Tai teismo nustatytas faktas.

Žinoma, partijos teistumas savaime nereiškia, kad kiekvienas jos narys elgiasi nesąžiningai. Tačiau ar po tokio nuosprendžio partijos skyriams neturėtų būti keliami ypač aukšti skaidrumo reikalavimai? Ar būtent jie neturėtų pirmieji demonstruoti, kad iš politinės korupcijos istorijos padarytos išvados? Pagėgių liberalų atvejis verčia tuo abejoti.

Mero čekiukai

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas Pagėgiuose palietė aukščiausius savivaldybės valdžios sluoksnius.

Bylos duomenimis, V. Bendaravičius, 2019–2023 metais eidamas savivaldybės tarybos nario                         pareigas, suklastojo 22 tarybos nario išmokų avanso apyskaitas. Jose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie degalų išlaidas, kurios esą buvo susijusios su tarybos nario veikla.

Šiais dokumentais buvo siekiama pagrįsti avansu gautas išmokas, nors dalis nurodytų išlaidų negalėjo būti kompensuojama. Savivaldybei padaryta 3 104 eurų turtinė žala. Prokurorai ir teismas įvertino, kad politikas visiškai prisipažino kaltas, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino padarytą žalą. Klaipėdos apylinkės teismas patvirtino sprendimą atleisti V. Bendaravičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam nustatytas vienerių metų laidavimo terminas ir skirta 9 tūkstančių eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Taigi meras išsaugojo pareigas ir išvengė apkaltinamojo nuosprendžio. Tačiau faktas, kad savivaldybės vadovas pripažino kaltę dėl neteisėto biudžeto lėšų panaudojimo, niekur nedingo. Ar grąžinti pinigai grąžina ir pasitikėjimą politiku? Ar nuoširdus gailėjimasis panaikina aplinkybę, kad neteisingos apyskaitos buvo teikiamos ne vieną kartą, o sistemingai per kelerius metus? Tai jau politinės atsakomybės klausimai, į kuriuos teismo nutartis neatsako.

Kiti liberalų čekiukai

V. Bendaravičius nebuvo vienintelis Pagėgių politikas, patekęs į teisėsaugos akiratį dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Savivaldybės tarybos narei, Liberalų sąjūdžio atstovei Gražinai Jankauskienei buvo pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais. Tyrimo duomenimis, politikė pateikė neteisingas išmokų avanso apyskaitas dėl mobiliosios įrangos, mobiliojo ryšio ir degalų išlaidų. Savivaldybei padaryta 700 eurų žala. Tyrimas nutrauktas G. Jankauskienei susitaikius su Pagėgių savivaldybės administracijos atstovu ir atlyginus žalą. Nesudėtinga suprasti šio susitaikimo galimybes, žinant kas vadovauja šiuo metu administracijai. Teisiniu požiūriu byla baigta be apkaltinamojo nuosprendžio. Tačiau rinkėjams lieka teisė klausti, kodėl savivaldybės tarybos narių išlaidų apskaitoje apskritai atsirado tokių pažeidimų?

Dar daugiau klausimų viešojoje erdvėje buvo iškelta dėl kitos liberalų politikės Ligitos Kazlauskienės pateiktų degalų įsigijimo dokumentų. „Laisvės TV“ žurnalistai, išanalizavę 2022 metų degalų čekius, paskelbė, kad juose aptiko atsiskaitymų daugybe skirtingų banko kortelių. Jo skaičiavimu, čekiuose figūravo net 37 kortelės. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daugelyje dokumentų nurodyta ta pati degalinės darbuotoja. Žurnalistai pateikė ir pavyzdžių, kai degalai toje pačioje degalinėje buvo pirkti vos kelių minučių intervalu. Remdamasis šiais duomenimis, jis iškėlė prielaidą, kad politikė galėjo pateikti ne savo įsigytų degalų čekius ir taip nepagrįstai gauti kompensacijas iš savivaldybės biudžeto.

Tai rimti viešai paskelbti įtarimai, tačiau jų negalima tapatinti su teismo nustatyta kalte. Redakcija neturi duomenų apie L. Kazlauskienės apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat neturime patvirtintos informacijos apie galutinę civilinio ginčo baigtį ir galimai atlygintą žalą. Vis dėlto pats klausimas lieka: kaip savivaldybės finansų kontrolės sistema galėjo priimti tiek abejonių keliančių dokumentų, jeigu žurnalistui pakako peržiūrėti čekiuose esančius duomenis, kad pastebėtų neatitikimus?

Biudžeto pinigų keliai

Tačiau „čekiukų“ istorija tėra viena Pagėgių savivaldybės biudžeto naudojimo pusė. Ne mažiau dėmesio verti viešieji pirkimai, ypač tais atvejais, kai savivaldybės įstaigų paslaugų teikėjai yra vietos politikai. Šįkart mūsų akiratyje atsidūrė Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija ir Pagėgių savivaldybės tarybos narys Vaidas Jončas. Redakcijos analizuotuose viešųjų pirkimų duomenyse per beveik dvejus metus užfiksuota 19 žodinių mažos vertės pirkimo sutarčių, kuriose paslaugų teikėju nurodytas V. Jončas.

Pirkimų objektas – su pastatų remontu ir priežiūra susijusios paslaugos. Duomenyse matyti, kad gimnazija tokias paslaugas iš politiko pirko reguliariai. V. Jončas taip pat dirba akcinėje bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Savaime suprantama, savivaldybės tarybos nario pareigos neužkerta kelio teisėtai verstis papildoma veikla ar teikti paslaugas viešosioms įstaigoms. Tačiau kyla klausimas, ar tokių paslaugų pirkimas buvo organizuojamas užtikrinant pakankamą konkurenciją ir skaidrumą. Ypač tuomet, kai paslaugos perkamos nuolat, o jas teikiantis asmuo yra politiniais ryšiais susijęs su savivaldybėje įtaką turinčiais žmonėmis.

Direktorės paaiškinimai

Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos direktorė Rima Auštrienė telefonu redakcijai patvirtino, kad V. Jončas mokykloje dirba jau keletą metų. Pasak jos, šiuos darbus jis pradėjo dirbti dar nebūdamas savivaldybės tarybos nariu.

Direktorės teigimu, V. Jončas kas mėnesį atlieka elektros tinklų priežiūros darbus, kurie gimnazijai yra būtini. Ji taip pat paaiškino, kad anksčiau už šias paslaugas buvo mokamas mažesnis atlygis, tačiau kylant kainoms ir darbo užmokesčiui jis buvo padidintas. Vis dėlto pokalbio metu direktorė negalėjo pasakyti, ar V. Jončas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, taip pat neprisiminė, kokia sutartis su juo sudaryta ir kokiam laikotarpiui. Būtent šios aplinkybės kelia papildomų klausimų.

Jeigu gimnazija nuolat naudojasi to paties žmogaus paslaugomis, kodėl viešųjų pirkimų duomenyse matome pasikartojančias žodines mažos vertės sutartis? Ar tokios paslaugos negalėjo būti numatytos vienoje ilgesnio laikotarpio sutartyje? Kaip buvo apskaičiuota jų numatoma vertė ir kokiu būdu pasirinktas tiekėjas? Svarbu išsiaiškinti ir tai, ar kiekvieną kartą buvo apklausiami keli galimi paslaugų teikėjai, ar tik tas pats asmuo.

Viešųjų pirkimų teisės aktai numato galimybę sudaryti mažos vertės žodines sutartis. Todėl vien jų skaičius neįrodo pažeidimo. Tačiau kai nuolat perkamos iš esmės tos pačios paslaugos, pagrįstai kyla klausimas, ar nebuvo dirbtinai skaidomas pirkimas ir ar tinkamai nustatyta bendra paslaugų vertė.

Atsakymus į šiuos klausimus turėtų pateikti gimnazijos dokumentai, o prireikus – ir viešuosius pirkimus prižiūrinčios institucijos.

Savi tarp savų?

Šioje istorijoje yra dėmesio vertas aspektas – politiniai ryšiai. Redakcijos turimais duomenimis, tiek V. Jončas, tiek gimnazijos direktorė R. Auštrienė priklauso Liberalų sąjūdžiui. Tai pačiai politinei jėgai atstovauja ir Pagėgių meras V. Bendaravičius bei L. Kazlauskienė.

Nors bendras partiškumas savaime nereiškia interesų konflikto ar neskaidraus viešojo pirkimo, bet jis padidina pareigą užtikrinti, kad visi sprendimai būtų aiškūs, pagrįsti ir patikrinami. Viešajame sektoriuje neturėtų pakakti paaiškinimo, kad žmogus dirba seniai, darbą atlieka gerai, o jo paslaugos reikalingos. Reikalingi ir dokumentai, pagrindžiantys paslaugų kainą, tiekėjo pasirinkimą, sutarčių sudarymo tvarką bei galimų interesų konfliktų valdymą. Dar didesnis konfliktas įsiliepsnotų, jei paaiškėtų, kad iš teisų V. Jončas dirba pagal darbo sutartį toje įstaigoje.

Dabar gi susidaro įspūdis, kad priklausymas vietos valdžioje įsitvirtinusiai politinei organizacijai yra naudingas gaunant savivaldybės įstaigų užsakymus. Kol kas tai klausimas, kurį turėtų dominti ne tik žiniasklaidą, bet ir kitų atitinkamų institucijų struktūras.  

Skaidrumo egzaminas

Pagėgių liberalų reputaciją šiandien slegia visa virtinė aplinkybių.  Partijos teistumas politinės korupcijos byloje yra juridinis faktas. Mero neteisingų išlaidų apyskaitų istorija taip pat pagrįsta teisėsaugos nustatytais duomenimis ir jo paties pripažinta kalte. G. Jankauskienės atveju buvo atlyginta nustatyta žala, o tyrimas nutrauktas susitaikius. Dėl L. Kazlauskienės viešai paskelbti rimti įtarimai, kurių galutinė teisinė baigtis mūsų turimais duomenimis nėra aiški. Dabar visuomenės dėmesio laukia ir Vilkyškių gimnazijos pirkimai.

Ar juose buvo laikomasi įstatymų, dar reikia nustatyti. Tačiau jau dabar yra pagrindas reikalauti viešo ir išsamaus paaiškinimo, kodėl savivaldybės tarybos nario paslaugos perkamos nuolat, kokios sumos jam išmokėtos ir kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinktas būtent šis tiekėjas.

Galbūt visi dokumentai tvarkingi, kainos pagrįstos, o pirkimų procedūros nepriekaištingos. Tokiu atveju juos paviešinti ir išsklaidyti abejones neturėtų būti sunku. Vis dėlto po tiek skandalų Pagėgių liberalams jau nebeužtenka vien deklaruoti skaidrumą. Jį reikia įrodyti. Ir pirmiausia tiems žmonėms, kurių sumokėtais mokesčiais pildomas savivaldybės biudžetas. Nes svarbiausias klausimas šiandien turbūt yra toks: kiek dar kartų Pagėgių gyventojams teks išgirsti apie skaidrumą iš politikų, kurių pačių veiklą tenka tikrinti prokurorams, teismams ir žurnalistams?