Šilutėje aristokratiška elegancija vilios į didžiąją avantiūrą

Šiemet bus kitaip

Praėjusiais metais Šilutės Hugo Šojaus muziejaus iniciatyva surengtas pirmasis Kaukių balius parodė, kad tokio pobūdžio renginiai šilutiškiams įdomūs. Šventė sulaukė gausaus dalyvių būrio, o organizatoriams kilo noras šią tradiciją tęsti.

Tačiau, pasak muziejaus direktorės Indrės Skablauskaitės, šiemet norėjosi nebekartoti ankstesnio scenarijaus, o pasiūlyti ką nors naujo, ko Šilutėje dar nebuvo. Taip gimė sumanymas pasikviesti Vytenį Pauliukaitį, turintį nemažai patirties rengiant tarpukario tradicijomis paremtus karnavalus Kaune ir Vilniuje.

Režisieriui patikėta sukurti išskirtinę vakaro atmosferą, kurioje susipintų tarpukario aukštuomenės pokylių elegancija, šokiai, žaismingos pramogos ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijos. Šių metų renginiui pasirinktas pavadinimas „Didysis Zodiako šėlsmas“.

Pats V. Pauliukaitis prisipažino, kad kvietimas surengti kaukių balių Šilutėje jį maloniai nustebino. Panašius renginius režisierius yra organizavęs ir anksčiau, todėl puikiai žino, kuo tikras karnavalas skiriasi nuo įprasto šventinio vakaro.

Karnavalas – ne koncertas

Domėtis tarpukario karnavalų tradicijomis V. Pauliukaitis pradėjo dar tuomet, kai buvo galima pabendrauti su žmonėmis, jaunystėje dalyvavusiais tokiuose pokyliuose.

„Mano gatvėje Kaune dar gyveno moteriškių, kurios dalyvavo tokiuose baliukuose, ir buvo galima pasišnekėti. Jos apie baliukus puikiai atsiminė, parodė nuotraukas“, – pasakojo režisierius.

Tarpukario Lietuvoje kaukių baliai buvo mėgstama miestiečių pramoga. Ypač iškilmingus pokylius rengdavo pasiturintys visuomenės sluoksniai, karininkai ir įvairios draugijos. Moterys puošdavosi vakarinėmis suknelėmis, vyrai vilkėdavo kostiumus, o šokiai ir etiketas buvo neatsiejama tokių vakarų dalis.

V. Pauliukaitis priminė, kad anuomet pasiruošimas pokyliui galėjo kainuoti nemažus pinigus. Vien moters apranga, papuošalai ir kirpėjo paslaugos kartais atsieidavo apie 200 litų.

Tačiau režisierius pabrėžia, kad tikrojo karnavalo esmė slypi ne prabangiuose apdaruose.

„Karnavalas yra tas žanras, kuriame dalyvauja visi, kurie ateina. Karnavalas be žmonių įnašo į renginį yra ne karnavalas. Čia visi turi šokti, judėti, juokauti, apsikabinti, tapti vaikais“, – aiškino V. Pauliukaitis.

Todėl Šilutėje numatyta atsisakyti įprasto koncertinio renginio formato. Salės centre vyks pagrindinis veiksmas, o kėdės bus išdėstytos pakraščiuose. Režisierius tikisi, kad svečiai didžiąją vakaro dalį praleis šokdami, bendraudami ir dalyvaudami įvairiose pramogose.

Kaukės ir elegancija

Šių metų karnavalo tema – „Didysis Zodiako šėlsmas“. Organizatoriai ragina svečius pasitelkti fantaziją, o drąsiausieji galės įsikūnyti į pasirinktą Zodiako ženklą.

Vis dėlto tam nebūtina užsisakyti brangaus kostiumo. Svarbiausia turėti kaukę ir pasirūpinti šventine apranga.

Moterims siūloma rinktis vakarines sukneles, vyrams – išeiginius kostiumus. Originalūs persirengėliai bus ypač laukiami, nes renginyje numatytas „Žaviausios kaukės“ konkursas.

„Karnavalas be kaukių – ne karnavalas“, – primena režisierius.

Šilutės baliuje bus galima išvysti ir senųjų tarpukario pokylių pramogų ir žaismingų užduočių, skirtų svečiams susipažinti bei pabendrauti.

V. Pauliukaitis užsimena, kad rengėjai paruošė ir netikėtų staigmenų, tačiau jų iš anksto atskleisti neketina.

Pramogos su labdara

Dar viena svarbi tarpukario karnavalų tradicija – labdara. Anuomet tokiuose renginiuose surinktos lėšos būdavo skiriamos našlaičiams, ligoniams, švietimui ir kitoms visuomeninėms reikmėms.

Šią tradiciją ketinama atgaivinti ir Šilutėje. Vakaro programoje numatytas aukcionas bei įvairios simbolinės pramogos, kurių metu surinktos lėšos bus skirtos labdarai.

„Dar labai svarbus dalykas – varomoji pagrindinė jėga yra labdara. Daug epizodų, ir bilietų pirkimas, ir įvairios rungtys per visą karnavalo vakarą yra skirtos surinkti pinigus ir paaukoti tam, kam jie reikalingi“, – pasakojo V. Pauliukaitis.

Režisierius prisiminė, kad ankstesniuose jo organizuotuose pokyliuose aukcionai kartais virsdavo tikrais humoristiniais spektakliais

Mažosios Lietuvos akcentai

V. Pauliukaitis priminė, kad Europoje karnavalų tradicijos formavosi veikiamos skirtingų šalių papročių. Tarpukario Kaune buvo jaučiama Prancūzijos ir Lenkijos kultūros įtaka, o Klaipėdos krašte vyravo kiek kitokios miestietiškų pramogų tradicijos.

„Mes bandysime čia ne kopijuoti vien tą formą, kuri tada buvo Kaune. Mes pagalvojome, kad turi dalyvauti ir mūsų folkloro momentai“, – sakė režisierius.

Programoje dalyvaus ir profesionalūs atlikėjai, savą pasirodymą rengia vietos teatras.

V. Pauliukaitis tikisi, kad Šilutėje rengiamas kaukių balius taps tradicine kasmetine švente. Tačiau tam reikės ir pačių šilutiškių noro įsitraukti.

„Svarbu gera nuotaika, kaukės, geras nusiteikimas ir žinojimas, kur aš einu. Aš einu į pramogą. Aš einu į pramogą“, – pabrėžė režisierius.