Europos čempionato ringas tapo Mato Stanslovo brandos egzaminu
Tęsiame pasakojimą apie šilutiškio boksininko Mato Stanslovo kelią į Europos jaunučių bokso čempionato bronzos medalį. Turkijoje vykusios pirmenybės jaunajam sportininkui tapo iki šiol didžiausiu išbandymu. Čia jo laukė aukštesnio lygio varžovai, didžiulė atsakomybė atstovauti Lietuvai ir įtemptos kovos, pareikalavusios ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio tvirtumo.
Atstovavo visai Lietuvai
Spalio 18–25 dienomis Turkijos mieste Trabzone vykęs Europos jaunučių bokso čempionatas Matui tapo kol kas svarbiausiomis varžybomis jo sportinėje karjeroje.
Lietuvai atstovavo aštuoni sportininkai, o Matas varžėsi svorio kategorijoje iki 90 kilogramų. Čempionate susitiko 29 Europos valstybių atstovai, todėl konkurencija buvo didelė.
Pasak Mato, šios varžybos nuo ankstesnių skyrėsi ne tik dalyvių skaičiumi ar kovų lygiu.
„Eilinėse varžybose atstovauju pats save, o Turkijoje jaučiau, kad atstovauju visai Lietuvai. Kitokia atsakomybė, kitoks palaikymas. Jaučiau, kiek daug žmonių stebi mus ir mūsų kovas. Sulaukėme begalės palaikymo žinučių“, – įspūdžiais dalijasi boksininkas.
Čempionate viskas vyko pagal griežtą dienotvarkę. Rytinės medicininės patikros, svorio stebėjimas ir reguliavimas, mityba, treniruotės, būsimų varžovų kovų analizė, kovų tvarkaraščiai ir nuolatinis skubėjimas tarp viešbučio bei arenos.
Tačiau Trabzone Matas patyrė ir kitą tarptautinių varžybų pusę – susipažino su kitų valstybių sportininkais, jų treneriais, bendravo su Latvijos ir Estijos rinktinėmis. Net ir arenoje skirtingų šalių boksininkai palaikė vieni kitus.
Lietuvos rinktinei vadovavo vyriausiasis treneris Kazimieras Daknys, o jam talkino šilutiškis Vincas Murauskas. Komandos vadovo pareigas ėjo Vytautas Stanslovas.
Lemtinga ketvirtfinalio kova
Kelias iki Europos čempionato bronzos nebuvo lengvas. Ypač svarbus Matui buvo ketvirtfinalis, kuriame teko susitikti su Armėnijos atstovu Gagiku Meliksetyanu.
Šią kovą Matas vadina sunkiausia ir svarbiausia visame čempionate. Ne vien dėl varžovo, bet ir dėl didžiulės psichologinės įtampos.
Ketvirtfinalis bokse – ypatinga riba. Laimi ir garantuoji sau medalį, pralaimi – kelionė čempionate baigiasi be apdovanojimo.
„Visą dieną jaučiau vidinį spaudimą. Mintyse sukosi visi galimi scenarijai. Dar blogiau, kad kova vyko vakare, viena iš paskutinių. Iki kovos buvo daug laiko mintims ir emocijoms. Susitvarkyti pavyko. Į ringą lipau degančiomis akimis ir noru laimėti“, – pasakoja Matas.
Ir jam pavyko. Po trijų raundų teisėjai keturiais balsais prieš vieną pergalę skyrė lietuviui. Galutinis rezultatas – 4:1 (29:28, 29:28, 29:28, 28:29, 29:28).
Tą akimirką buvo aišku – Matas jau turi Europos čempionato medalį!
Emocijos liejosi per kraštus. Jaunasis šilutiškis prisimena, kad ringe tiesiog šokinėjo iš laimės. Džiaugėsi ne tik jis, bet ir treneriai bei visa Lietuvos rinktinė.
„Visi džiaugėsi, šaukė, skandavo „Lietuva“! Dar iki šiol sunku suvokti, kad rankose laikau bronzos medalį“, – prisipažįsta sportininkas.
Pusfinalyje Mato laukė rumunas Richardas Ovidiu Ioasafas Oghinciucas. Šįkart lietuviui nepavyko įveikti varžovo – visi penki teisėjai pergalę skyrė Rumunijos boksininkui rezultatu 0:5 (27:30, 27:30, 27:30, 27:30, 27:30).
Tačiau, kaip pats Matas pripažįsta, pusfinalio dieną emociškai buvo lengviau. Didžiausias tikslas – užsitikrinti medalį – jau buvo pasiektas. Todėl į kovą jis galėjo žengti žinodamas, kad iš Turkijos jau grįš su Europos čempionato apdovanojimu.
Šis medalis tapo vieninteliu Lietuvos rinktinės apdovanojimu šiose pirmenybėse.
Svajonės nesibaigia
Keturiolikmečio Mato gyvenimas nėra vien bokso salė, varžybos ir pasiruošimas joms. Kai atsiranda laisvesnė diena, jis mėgsta nuvažiuoti pažaisti golfo, kartais išbando padelį. Per atostogas, jei nėra artėjančių varžybų, mielai vyksta pas senelį į kaimą – ten gali pabėgti nuo kasdienio ritmo ir pailsėti.
Kartais randa laiko draugams ar kompiuteriniams žaidimams. Tačiau laisvalaikio, kaip pats pripažįsta, nėra daug.
Ir nors Europos bronza jau yra didelis pasiekimas, Matas tikrai neketina sustoti.
Artimiausias jo tikslas – 2027 metais laimėti Lietuvos jaunių bokso čempionatą ir patekti į Lietuvos jaunių rinktinę, kad galėtų atstovauti šaliai Europos U17 čempionate.
O svajonės dar didesnės – patekti į pasaulio čempionatą, vėliau iškovoti teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir parsivežti iš jų medalį.
Tai ambicingi tikslai, tačiau Mato kasdienybė rodo, kad jis supranta, jog svajonės neateina savaime. Jas reikia užsitarnauti kiekviena treniruote, kiekvienu ankstyvu rytiniu bėgimu ir kiekvienu įveiktu sunkumu.
Paklaustas, ką norėtų pasakyti savo bendraamžiams, kurie norėtų pradėti sportuoti, tačiau vis dar nedrįsta, Matas ilgai nesvarsto:
„Reikia viską daryti čia ir dabar. Neatidėlioti, nepasiduoti. Siekti tikslo!“
Galbūt būtent tokia yra ir jo paties istorijos esmė. Vienas trenerio pasiūlymas, vienas apsilankymas bokso salėje, keli mėnesiai, per kuriuos atsirado tikras noras sportuoti, ir daugybė treniruočių, atvedusių iki Europos čempionato prizininkų pakylos.
Šilutė jau turi kuo didžiuotis. O Matas Stanslovas, panašu, dar tik pradeda savo didžiąją kelionę. Ir kai kitą kartą žengs į ringą, jis žinos, kad už jo nugaros – ne tik treneris, bet ir šeima, artimieji, Šilutė bei visa Lietuva.
















