Ar bus privaloma kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti?

Praėjusį trečiadienį Vyriausybės patvirtinta tvarka, kaip kaupti lėšas daugiabučiui atnaujinti ir kaip jas apsaugoti, padės gyventojams laiku ir reikiamai prižiūrėti bei remontuoti savo namus. Patvirtintąjį dokumentą – Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą – parengė Aplinkos ministerija.

Jau prieš 14 metų, nuo 2001-ųjų, pradėjo galioti Civilinio kodekso nuostata, įpareigojanti butų ir kitų patalpų savininkus kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Iki šiol tai darė mažai savininkų. Nesant sukauptų lėšų, labai sudėtinga organizuoti namo remonto darbus. Juk už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, o ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą.

Ši problema tampa vis opesnė, nes senus daugiabučius tiesiog būtina atnaujinti. Jie yra gerokai susidėvėję, kai kurie pastatai net ėmė kelti grėsmę jų gyventojams. Pavyzdžiui, bituminė stogo danga tarnauja ne ilgiau kaip 20 metų, vandentiekio ir kiti vamzdynai – ne ilgiau kaip 30–35 metus. Po keturių dešimtmečių daug rūpesčių gali pridaryti nusidėvėjusios balkonų konstrukcijos. Deja, gyventojai nėra linkę investuoti į bendrojo naudojimo objektus. Todėl Civilinis kodeksas buvo patikslintas nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.

Šios lėšos pagal patvirtintąją tvarką turi būti kaupiamos, atsižvelgus į namo fizinę ir energinę būklę, konkretiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbams, kuriuos reikia numatyti parengus ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Šį planą ir pagal jį apskaičiuotą mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai. Per tą laiką, iki jie patvirtins, kaupiama minimalaus dydžio įmoka – nuo 0,03 iki 0,05 Eur už kvadratinį metrą (priklausomai nuo namo dydžio). Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turėtų įmokėti 1,5–2,5 Eur. Mėnesinės įmokos dydis yra apribotas, siejant jį su minimalia mėnesio alga, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

Butų savininkų sukauptos lėšos gali būti naudojamos neplanuotiems namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos defektams bei gedimams šalinti, avarijoms likviduoti, bet jomis negalima apmokėti darbų, kurie įskaityti į namo techninės priežiūros tarifą.

Namui atnaujinti kaupiamos lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje ir apskaitomos pagal kiekvieną namą bei kiekvieną buto savininką. Joms taikomas Indėlių draudimo įstatymas.

„Sąskaitoje esantys pinigai bus naudojami gyventojų nutarimu, o ne taip, kaip dabar, kai atlikus darbus gauname sąmatą su išpūstomis kainomis“, - sakė aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.

Dauguma šilutiškių tokiai tvarkai nepritaria

„Šilokarčemos“ pakalbinti Šilutės miesto daugiabučių namų gyventojai stebėjosi tokiu dar vienu mokesčiu.

„Mes ir taip kiekvieną mėnesį mokame namą administruojančiai įmonei – „Šilutės būstui“, - sakė Vitalijus. – O paskui už tuos sukauptus pinigus laiptines išdažo, kitokius darbus padaro. Štai ir mūsų dvylikabutyje neseniai laiptinę išdažė už sukauptas lėšas, o kiek dar trūko, išsimokėjome per keletą mėnesių“.

Atostogų iš Norvegijos grįžęs Pranas irgi stebėjosi: „Kaip galima surinkti tuos pinigus iš užsienin išvažiavusių asmenų? Tai yra antidemokratiška, jokia Vyriausybė negali man nurodyti tai daryti“.

Panašiai apie lėšų kaupimą kalbėjo ir kiti šilutiškiai.

„Šilutės būsto“ direktoriaus komentaras

„Šilutės būsto“ direktorius Aleksas Kvederis „Šilokarčemai“ paaiškino:

„Gyventojams dabar yra du mokesčiai – namo administravimas ir techninė priežiūra. Pastarasis mokestis yra už profilaktinius darbus, avarinėms situacijoms šalinti, kitiems smulkiems darbams. Tai nėra kaupiamieji pinigai, kaip kai kurie žmonės mano. Bet kadangi kai kuriuose namuose nedaug tereikia techninės priežiūros darbų padaryti, pinigų lieka, juos panaudojame, pavyzdžiui, laiptinės išdažymui. Dabartinę Vyriausybės patvirtintą tvarką vertinu gerai. Rengsime daugiabučių gyventojų susirinkimus, numatysime, kokį didesnį remontą namui reikia padaryti. Bus sprendžiama, ar žmonės norės pastato stogą pakeisti, ar kitokius stambesnius darbus atlikti. Pažiūrėkite, kokie dabar Šilutėje, Turgaus aikštėje, pastatų stogai sukrypę – techninės priežiūros lėšų jiems sutvarkyti nepakanka, belieka tik kad patys gyventojai jas sukauptų“.