D. Maciukevičius – sportiškiausias seniūnas Lietuvoje

2014-10-03, Stasys BIELSKIS
D. Maciukevičiaus rankose – jau dvi sportiškiausio Lietuvos seniūno taurės.
D. Maciukevičiaus rankose – jau dvi sportiškiausio Lietuvos seniūno taurės.

Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius ir jo šeima turiningai leidžia laisvalaikį – sportuoja, dainuoja, šoka...
 
 
 
Į „Šilokarčemos“ klausimą, kodėl svarbu turiningai leisti laisvalaikį, D. Maciukevičius atsakė: „Mano principas yra toks – jeigus pats žmogus sau įdomus, jis įdomus ir visuomenei. Kuo jo laisvalaikis įdomesnis, tuo jis prasmingesnis. Neskaitant to, kad mes sportuojame, su žmona Rolanda dar ir dainuojame. Tikriausiai mudviejų duetas išliko vienintelis Pagėgių savivaldybėje, kuris šiemet jau penktą kartą dainavo duetų pasirodymuose „Kai siela dainuoja“.
 D. Maciukevičius pasakojo, kad pomėgis muzikai buvo jau nuo vaikystės – tuomet jis ir gitara „brazdindavo“. Jokios muzikos mokyklos nėra baigęs, tada būdavę sunkesni laikai, mažiau galimybių, bet gitara kaime grodavo vos ne kas penktas paauglys.
 „Pavyko ir savo sūnus sužavėti muzika, - sakė seniūnas. - Ernestas dalyvauja duetuose „Kai siela dainuoja“, Rokas – šoka, turi palaikymo komandą. Laisvu metu visi važiuojame pas uošvius į Šilgalių kaimą – Elytė ir Genrikas Miškūnai turi nedidelį ūkį, padedame jiems visokius darbus nudirbti“.
 
Pasak D. Maciukevičiaus, jo šeima labai mėgsta žaisti tinklinį. Dalyvauja visuose sportiniuose ir kultūriniuose renginiuose. Berods, nuo 1978 metų, kai Algirdas Vaclovas Mišeikis, puikus tinklininkas, pradėjo vadovauti Nemuno valstybiniam žirgynui, meile tinkliniui jis „užkrėtė“ ir daugiau kaimo vyrų.
 
„Dabar pastatytos naujos salės, yra visos galimybės sportuoti, o anksčiau Šilgaliuose nieko, net krepšinio lentos nebuvo, nebent jaunimas ją kur nors susikaldavo, - prisiminė D. Maciukevičius. - Nebuvo nei naujosios mokyklos, nei jokios sporto salės. Norėdami pažaisti krepšinį bėgdavome į Stoniškius, kur tada sporto salės irgi dar nebuvo, bet nors prie mokyklos galėdavome pažaisti krepšinio aikštelėje. Buvo besąlygiška meilė sportui ir prieš tarnybą armijoje, ir po jos. Taip pat ir į aukštį šokinėdavau, dalyvaudavau PDG daugiakovėje. Rajono čempionu pastarojoje netapau, užtat sidabro medalių turiu ne vieną. Namuose turiu daugybę prizų. Man nėra jokios problemos suburti komandą – užtenka pasakyti: „Vaikai, dalyvaujam, viskas...“. Važiuojame, dalyvaujame ir dažniausiai ką nors laimime. Vyresnysis sūnus Ernestas yra beveik dviejų metrų ūgio – jis vienas perspektyviausių Pagėgiuose tinklininkų ir krepšininkų. Rokas anksčiau lankė imtynininkų treniruotes, ne kartą tapo respublikinių varžybų prizininku“.
 
Dar reikėtų patikslinti, kad D. Maciukevičius jau galėtų turėti tris sportiškiausio Lietuvos seniūno taures, mat prieš trejus metus jis kažkodėl liko antras, nors surinko tiek pat taškų, kaip ir pirmosios vietos laimėtojas.
 
Seniūnijų žaidynės vyksta trimis etapais. Pirmasis būna savivaldybėje, antrasis – zoninės (septynių rajonų), trečiasis – respublikinės. Pastarosios neseniai vyko Prienuose. Pasak D. Maciukevičiaus, ten reikėjo dalyvauti tokiose rungtyse – pirmiausia sumesti tris baudas, paskui bėgant surinkti penkiasdešimt taškų - pataikyti smiginio strėlytes į judantį taikinį, dalyvauti orientavimosi varžybose ir tik tada finišas. Fiksuojamas laikas, laimi greičiausiai užduotis atlikęs seniūnas.
 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!