Tirštas kraujas – rimtų ligų pranašas

2015-04-27, Giedrė Armalytė, www.DELFI.lt
 © DELFI (T.Vinicko nuotr.)
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, išduoda mažakraujystę ir net gali padėti aptikti vėžį. Tačiau, medikų teigimu, nereikia nerimauti, jei rodikliai yra nežymiai nukrypę nuo normos. Tyrimą jie siūlo pakartoti po mėnesio, mat rezultatams įtakos gali turėti ir patys menkiausi negalavimai.

 

Pradėkime sugrįždami į biologijos pamoką. Kraują sudaro forminiai elementai (eritrocitai, leukocitai, trombocitai) ir skystoji dalis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas klinikinis toksikologas Jonas Šurkus priminė, kad plazma sudaro apie 60, ląstelės – 40 proc. kraujo. Skirtinguose šaltiniuose skiriasi ir šis santykis, pavyzdžiui, visiškai normalu, kai jis yra 45:55.

„Pas vieną gali kraujo būti mažiau, pas kitą jis gali būti skystesnis, tačiau dėl nežymių nuokrypių bijoti nereikia. Kol santykis laikosi iki 50:50, viskas realiai yra gerai“, - teigia medikas.

Pagrindiniai kraujo rodikliai, nurodomi bendrojo kraujo tyrimo atsakyme yra dažniausiai šie:

Hb (hemoglobino) kiekis kraujyje (HGB g/l).

Leukocitų, eritrocitų (RBC vnt. × 1012/l), trombocitų (PTL), retikulocitų (RET) skaičius (%).

ENG mm/h (eritrocitų nusėdimo greitis).

MCH – hemoglobino kiekis 1 eritrocite (pg).

MCV – vidutinis eritrocito dydis (fL).

HCT – hematokritas (kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu). Hematokrito norma vyrams – 41–53 proc., moterims – 36–46 proc.

Skaičiuojama, kad visi rodikliai nuo normos gali svyruoti iki 15 %. Tai priklauso nuo sezoniškumo, geografinės padėties, žmogaus amžiaus, lyties, dvasinės būklės ir nuovargio lygio.


© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Gavus bendro kraujo tyrimo rezultatus nereikia per daug analizuoti kiekvieno parametro, kadangi rezultatus pateikia jautrus įrenginys - kokį didesnį trombocitą jie gali netyčia paskaičiuoti kaip leukocitą. Todėl virš nurodomų žemiausios ir aukščiausios kartelės dar yra nedidelė, tačiau saugi zona“, - ramina ir Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Specialistės teigimu, kai susergame virusine liga, pavyzdžiui, gripu, nepuolame tikrinis kraujo, tačiau tai padarę gautume išties gąsdinančius rezultatus.

„Skirtingas ląstelių pasiskirstymas tiesiog rodo, kad organizmas save mobilizuoja. Kraujo dalelės reaguoja į paprasčiausius negalavimus kaip sloga, danties taisymas“, - sako L. Kryžauskaitė.

Medikė pabrėžia, kad bendras kraujo tyrimas yra labiau profilaktinis, mat neparodo visų žmogaus ligų ir būklių.

„Kai žmogus iš kažkur lėtai kraujuoja, pavyzdžiui, žarnyne, skrandyje, gimdoje menstruacijų metu ir jei kraujavimas gausesnis, nei kaulų čiulpai spėja pagaminti, automatiškai kraujo tyrimai tai atspindi, nes mažėja hemaglobinas. Tai jau signalizuoja apie mažakraujystę. Navikinės, kraujo ligos irgi gana greitai gali atsispindėti bendrame kraujo tyrime.


© Shutterstock nuotr.

Tačiau yra aibė ligų, kurios gali nesimatyti paprastajame tyrime. Visada kartoju – kraujo tyrimai turi būti daromi su tikslu. Jei tai atliekama profilaktiškai ir žmogus gerai jaučiasi – puiku, tačiau jei žmogus turi skundų, o kraujo tyrimas yra geras, tada reikia detaliau tirti, po kurio laiko kartoti tyrimą“, - teigia Kraujo centro vedėja.

Štai leukocitų normos diapazonas yra labai didelis. Per dieną jų kiekis gali svyruoti net 15 %. Tai priklauso nuo emocijų, maisto. Įdomu ir tai, kad antroje dienos pusėje leukocitų kiekis didesnis negu ryte, o vasarą – mažesnis nei kitais metų laikais. Kai leukocitų padaugėja, būna leukocitozė, o kai sumažėja – leukopenija. Tuo metu eritrocitai kinta dar greičiau - pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.

Pasak L. Kryžauskaitės, dėl fiziologinių savybių eritrocitų normos moterims yra vienokios, vyrams kitokios - moterys turi polinkį į mažesnį eritrocitų kiekį dėl gausių menstruacijų. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl kraujo tyrimą patartina atlikti iki 10 val. ryto, nevalgius, nerūkius.

Svarbus faktorius – kraujo tirštumas

Dėl eritrocitų pertekliaus kraujas gali tapti pernelyg tirštas. Kraujo sutirštėjimas nulemia lengvesnį krešulių susidarymą, o šie gali užkimšti venų ar arterijų kraujotaką ir sukelti insultą ar širdies infarktą. Dėl kraujo sutirštėjimo taip pat sutrinka ir sulėtėja normali kraujo tėkmė, dėl to organai prasčiau aprūpinami krauju ir gali vystytis jų (pavyzdžiui širdies) nepakankamumas.

Eritrocitų gausos priežastys gali būti įvairios – pradedant ateroskleroze, baigiant tuo, kad žmogus per mažai geria skysčių. Jei moteriai menstruacijos, natūraliai gali būti šiek tiek mažesnis hemoglobinas, tačiau gali būti ir taip, kad jai trūksta geležies.


© Shutterstock nuotr.

Kraujo tirštumui svarbus ir kitas rodiklis – hematokritas, kuris nurodo kraujo mėginyje esantį raudonųjų kraujo ląstelių santykį su kraujo plazma.

„Hematokrito kiekis, kuris nurodo kraujo tirštumą, neretai skiriasi jį matuojant skirtingais aparatais. Kai šis rodiklis yra viršytas ne per daugiausiai, nerimauti nėra reikalo. Žmogui, kurio bendro kraujo tyrimo rezultatai yra kiek nukrypę nuo normos, siūlau tiesiog po mėnesio pakartoti tyrimą.

Tačiau jei ir pakartojus tyrimą hematokrito yra ne tiek, kiek reikia, galima nueiti pas hematologą – galbūt gresia pilnakraujystė“, - perspėja J. Šurkus.

Pernelyg tirštas kraujas būna, pavyzdžiui, sergant tikrąja policitemija, tačiau tai – reta liga. J. Šurkaus teigimu, kraują skystina elementarus skysčių gėrimas.

„Kraujo suskystinimui reikia gerti daug skysčių, tačiau klaidingai manoma, kad skysčiai – tai vien vanduo. Vanduo išplauna natrį iš organizmo. Kai sakoma, kad reikia ne mažiau 1,5-2 litrų skysčių, tai reikia gerti ir arbatų, mineralinio vandens, sriubos, sulčių, tyro vandens“, - patarė Kauno klinikų specialistas.

Gydytojas, gavęs kraujo tyrimą, pirmiausiai dėmesį atkreipia į leukocitus, hemoglobiną bei su juo susijusius rodiklius. L. Kryžauskaitės teigimu, svarbu sekti ir trombocitų kiekį, tačiau jį vėlei lemia keletas faktorių.

„Tromobocitai – tai krešėjimo ląstelės, dėl kurių žmogus nenukraujuoja. Kaulų čiulpuose trombocitai pasigamina iš megakariocitų.Tai yra pirmieji kariai, kurie padeda klijuoti pažeistą kraujagyslės vietą – be jų žmogus nukraujuotų fatališkai. Nereikėtų nė traumos, kraujuotų ir į odą, į organus, smegenis. Jų norma – 150-450, priklausomai nuo to, kokioje laboratorijoje jie skaičiuoti.

Jei moteris kamuoja gausios menstruacijos ir hematoglobinas mažesnis, tai automatiškai organizmas stengiasi apsisaugoti ir įpranta į kraują išleisti daugiau trombocitų, kad moteris nenukraujuotų. Kitos priežastys – uždeginiminiai procesai, autoimuninės ligos, gali būti navikiniai procesai“, - vardijo medikė.

Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant ir tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau nei jų sumažėjimas.

Vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris gyvybes

Jei kraujo rodikliai geri, medikai kviečia pasvarstyti apie kraujo donorystę. Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

„Stengiamės pritraukti jaunesnių donorų. Buvo bandyta stebėti tam tikras donorų grupes ir teigiama, kad donorai vyrai rečiau serga kraujagyslių ir širdies ligomis, jei jie reguliariai duoda kraujo. Manoma, kad jie taip ir rečiau serga vėžiniais susirgimais. Tačiau reguliarus donoras – tas, kuris ateina bent kartą-du per metus“, - sakė L. Kryžauskaitė.

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Renka visas kraujo grupes, trūksta antros teigiamos, pirmos neigiamos (universalaus) kraujo grupių, nes šių pacientų yra daugiausiai. Daugiau informacijos apie kraujo donorystę ČIA.



Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?