Savo gimtąją kalbą reikia puoselėti!

2015-04-30, Gerda BELOKOPYTOVA
„Šilokarčemos“ redakcijos kolektyvas kartu su kalbos tvarkytoja V. Stulgiene (ketvirta iš kairės) diskutavo apie šiuo metu vis dar pasitaikančias pagrindines kalbos klaidas.
„Šilokarčemos“ redakcijos kolektyvas kartu su kalbos tvarkytoja V. Stulgiene (ketvirta iš kairės) diskutavo apie šiuo metu vis dar pasitaikančias pagrindines kalbos klaidas.
Mes, lietuviai, privalome didžiuotis savo gimtąja kalba, jos istorija, skambesiu, žodžiais. Šių dienų žmogui savo kalboje vartoti iš svetur atkeliavusius žodžius tampa tarsi nauja mada. Tik ar tikrai tai naudinga pačiai kalbai? Deja, kuo daugiau svetimų žodžių sklinda iš mūsų tautiečių lūpų, tuo greičiau lietuviškieji prarandami. Apie šiuo metu vis dar pasitaikančias pagrindines kalbos klaidas „Šilokarčemos“ redakcijos kolektyvas diskutavo su Šilutės rajono savivaldybės Kanceliarijos skyriaus vyriausiąja specialiste-kalbos tvarkytoja Vita Stulgiene.

Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai nutarėme aptarti tas kalbos vartojimo klaidas, kurias mes girdime kasdien televizijos laidų metu, pastebime skaitydami įvairius leidinius ar interneto svetaines. Vis dažniau net ne kalbos specialistams pastebimos klaidos priverčia susimąstyti – nejaugi žmonės nebemoka taisyklingos bendrinės lietuvių kalbos? Kas atsitiko, kad dabar tapo sunku parašyti keletą sakinių, kuriuose nebūtų gramatinių klaidų?

Žinoma, didelę įtaką mūsų kalbos vartojimui daro internetinis bendravimas ar trumpųjų žinučių rašymas. Dažnai rašydami žinutes nenaudojame lietuviškų raidžių, vartojame netaisyklingus žodžius ir pan. Tai – savotiška giljotina bendrinei lietuvių kalbai, mat taip ilgainiui pasimiršta teisingi linksniai, nosinių raidžių rašymas. Į kalbą skverbiasi barbarizmai, svetimybės ir visai nevartotini išsireiškimai.

„Man šviesuolio Ozolo ištarti žodžiai yra kertiniai ir be galo svarbūs: „Kalba pati savimi nepasirūpins. Ja reikia rūpintis, jeigu nori tą kalbą turėti“. Jeigu kiekvienas lietuvis tai suprastų, nereikėtų kasdien girdėti tų baisių išsireiškimų, kurie darko mūsų kalbos grožį“, - kalbėjo V. Stulgienė. Negana to, anot kalbos tvarkytojos, tapo madinga vartoti kalbos normas pažeidžiančias svetimybes, nelietuviškus žodžius, kurie išstumia savus. Taip kalba labai supaprastinama, netenka savojo grožio.

Dar viena pastebima problema Šilutėje – nelietuviškų pavadinimų vartojimas. „Reikia pripažinti, kad anksčiau tokių pavadinimų buvo žymiai daugiau. Vis dėlto ir dabar pasitaiko atvejų, kuomet pavadinimas ne tik kad nelietuviškas, bet dar parašytas kita kalba. Negana to, vienos tokios įstaigos darbuotojas Šilutėje net ir paprašytas nesutinka keisti pavadinimo“, - kritikos negailėjo V. Stulgienė.

Kalbos tvarkytoja kvietė lietuvių kalbą saugoti, nepatingėti pagalvoti ir surasti vaizdingų žodžių, tekstuose ar kalbant vartoti kuo daugiau sinonimų, frazeologizmų. Taip mūsų kalba bus dar gražesnė, o kitoms tautoms beliks pavydėti, kad lietuviai kalba archajiškiausia indoeuropiečių kalba.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?