Nuo socialinių tinklų atsiplėšti negalintys darbuotojai – rimtas darbdavių galvos skausmas

2015-05-05, Nerijus Budrys RsV agentūra „Promo Service“
Arvydas Buta.
Arvydas Buta.

Šiuo metu darbo rinkoje vis labiau imantys dominuoti naujųjų Y ir Z kartų atstovai nori visada – net ir darbo metu – būti aktyviais socialinių tinklų dalyviais. Kaip tokioje situacijoje elgtis darbdaviams: drausti tai ar leisti bet stengtis kontroliuoti?

Socialinių mokslų daktaras ir ISM Executive School konsultantas Arvydas Būta pastebi, kad noras būti „prisijungus“ (online) kyla iš poreikio būti nuolat matomiems bei įvertintiems. Remiantis tyrimais nustatyta, kad tai ypač svarbu ne tik dabartiniams paaugliams ir dvidešimtmečiams (Z karta), kurie dar tik žengia į darbo rinką, bet ir čia jau įsitvirtinusiems jauniems žmonėms iki trisdešimties metų (Y karta).

„Kažin kiek bebūtų svarbu būti prisijungusiam prie socialinių tinklų, jei niekas į tą prisijungimą nereaguotų. Facebook‘as, kiti socialiniai tinklai labai subtiliai ir drauge galingai išnaudojo žmonių socialumo instinktą, bendrumo jausmą su galimybe „palaikinti“ (arba ne) savo reklaminiams tikslams, tuo pačiu neišvengiamai dar ir paskatindami įsitraukimą į atitinkamas bendruomenes“, - pasakoja A. Būta.

Pasak jo, buvimas „prisijungus“, bendravimas su kolegomis, pritarimo gavimas yra paprasti ir puikūs „niekučiai“, kurie nemenkai didina įsitraukimą į kolegų grupę, skatina teigiamas emocijas, o drauge ir motyvaciją.

Kai kurios kompanijos draudžia savo darbuotojams asmeniniais tikslais prisijungti prie interneto darbo metu motyvuodamos tuo, kad tai blaško darbuotojų dėmesį ir trukdo jiems atlikti savo užduotis. Tačiau, pasak A. Būtos, problemos tai neišsprendžia.

„Toks prasiblaškymas nuo pagrindinių darbų yra kur kas geriau, nei frustracija ar stresas, ištinkantys dėl negalėjimo „prisijungti“. Aibė tyrimų rodo, kad trumpos pertraukėlės darbe, neilgas atokvėpis duoda ne tik poilsio, bet ir pagerina darbo efektyvumą, produktyvumą, padeda rasti daugiau ir kūrybingesnių problemų sprendimų“, – sako pašnekovas.

Verslo valdymo sistemas kuriančios įmonės „Būtenta“ vadovė Daiva Jankuvienė teigia, kad poreikis suteikti galimybę darbuotojams būti nuolat „prisijungusiems“ išties egzistuoja ir vis auga. Pasak jos, darbdaviams taip pat aktualu šį procesą nors kiek kontroliuoti, kad jis būtų suderinamas su produktyviu darbu. Todėl atsirado šiuos poreikius tenkinančios programinės įrangos paklausa.

„Atsižvelgdami į klientų pageidavimus sukūrėme naujos kartos verslo valdymo įrankį „B-NOVO Business Social“. Šis įrankis yra skirtas vidiniam įmonės darbuotojų bendravimui ir turi funkcijas panašias į esančias „Facebook“, „Twitter“ ar „Skype“. Tai leidžia tarpusavyje bendrauti ne tik greitai ir lanksčiai, bet ir šiuolaikiniams darbuotojams priimtinu būdu bei jiems gerai pažįstamoje socialinių tinklų aplinkoje“, – apie tokios naujovės privalumus pasakojo D. Jankuvienė.

Pasak socialinių mokslų daktaro Arvydo Būtos, vidinio tinklo buvimas organizacijoje galėtų gerokai pagerinti vidinę komunikaciją, bendradarbiavimą, o drauge ir darbuotojų įsitraukimą bei lojalumą. Bet kokių problemų sprendimas gali būti gerokai efektyvesnis, jei jų aptarime dalyvauja daugiau žmonių. Kita vertus toks produktas lengvai tenkintų Y ir Z kartų (arba „i“ kartos) bendravimo technologijų pagalba pomėgius, didindamas darbuotojų bendravimą organizacijos viduje jiems (ir organizacijai) aktualiais klausimais.

„Žinoma, viskas dar priklausys ir nuo to, kaip toks tinklas bus naudojamas. Juk natūralu, jei kokioje darbuotojų diskusijoje atsiras vadovo „baikit pliurpt, eikit dirbt“, diskusijos greitai baigsis ir persikels į įprastas diskusijų vietas pakampiuose ar po darbo“, – šmaikštauja dr. A. Būta.


Foto galerija

Arvydas Buta.Daiva Jankuvienė.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!