Dėjo iš peties: D. Pavalkio dovanėlės ramybės neduos ilgai

2015-05-08, Rūta Pukenė, www.DELFI.lt
Dainius Pavalkis © DELFI (T.Vinicko nuotr.)
Dainius Pavalkis © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Iš posto besitraukiantis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, panašu, nusprendė palikti ryškų savo atminimą. Prieš išeidamas jis patvirtino planus, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis mokyklos. Jie iš esmės pakeis moksleivių ir studentų likimą.

Pagrindinė naujovė moksleiviams – ilgesni mokslo metai. Kartu tai reiškia ir tai, kad jie turės mažiau pamokų penktadieniais, mokymosi krūvis bus paskirstytas tolygiau, daugiau valandų bus skirta socialinei, fizinei ir pilietinei veiklai.

Savo ruožtu nuo naujų mokslo metų pirmojo semestro metu nutraukę studijas magistrantai turės grąžinti valstybės studijoms skirtas lėšas. Iki šiol pasitraukusiems iš studijų pirmojo semestro metu magistrantams biudžeto lėšų kompensuoti nereikėjo.

Moksleivių ir studentų atstovai DELFI sakė dėl to esantys sumišę – tokių pokyčių taip greitai nesitikėjo.

Ilgės mokslo metai

D. Pavalkio pasirašytuose planuose numatyta tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį per metus, keliomis dienomis pavėlinant mokslo metų pabaigą. 2016 m. 1-4 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 3 d. (dabar iki gegužės 31 d.), 5-11 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 10 d. (dabar – iki birželio 5 d.). 2017 m. pradinukai mokyklą lankytų iki birželio 9 d., 5-11 kl. mokiniai – iki birželio 16 d.

Taip būtų dalinai atstatyta iki 2008 m. Lietuvoje buvusi mokslo metų trukmė, kai buvo mokamasi iki birželio 19 d., ir artėjama prie Europos šalių mokslo metų trukmės.

„Tarptautiniai tyrimai rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES, mes mažiausiai skiriame laiko skaitymo ir kitiems gebėjimams ugdyti: pamokų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Grįždami prie anksčiau buvusios mokslo metų trukmės nedidiname ugdymo programų apimties – tiems patiems dalykams, jų įtvirtinimui bus skiriama daugiau laiko“, – mokslo metų ilginimo svarbą aiškino D. Pavalkis.

Daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui, socialinei ir pilietinei veiklai

Pasak iš posto besitraukiančio ministro, edukologai, mokyklų vadovai siūlė mokslo metus ilginti bent mėnesiu, tačiau kol kas Lietuvoje tam nėra pasirengta.

„Artimiausiais metais daug dėmesio bus skiriama mokytojų kvalifikacijai tobulinti, kad ugdymas būtų atraktyvesnis, vaikai vasarą nesėdėtų suoluose, o mokytųsi per praktinę ir pažintinę veiklą. Neatmetame, kad gali būti peržiūrimos ir ugdymo programos dėmesį sutelkiant į esminius dalykus“, – sakė D. Pavalkis.

Taip pat siūloma penktadieniais planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val. Mokyklos daugiau dėmesio skirs ir pilietinei veiklai.

Naujos redakcijos Bendruosiuose ugdymo planuose atkreipiamas didesnis dėmesys ir į mokinių, atvykusių mokytis iš užsienio, adaptaciją naujoje mokykloje, į tėvų aktyvesnį įtraukimą į mokyklos gyvenimą.

Siekis gražus, bet priemonės netinkamos

Savo ruožtu Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė DELFI sakė, kad šiuos pokyčius reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.

„Sveikintina, kad pagaliau daugiau dėmesio bus skirta socialinei ir fizinei veiklai – tai yra labai gerai. Manome, kad mokykla moksleiviui turi suteikti ne tik žinias, bet ir praktinius įgūdžius.

Tačiau kalbant apie mokslo metų ilginimą ir krūvio mažinimą, nemanome, kad papildomai pridėta mokymosi savaitė ar dvi labai pakeis būtent mokymosi krūvį. Tuo labiau, kad mokyklos tvarkaraščius sudaro pačios. Tai reiškia, kad tas paliepimas, kuris greičiausiai bus tik rekomendacija, daugelyje mokyklų nebus įgyvendintas, nes tam nebus galimybių tiek dėl mokytojų krūvio, tiek dėl patalpų užimtumo. Šiuo atveju siekis lyg ir gražus, bet sprendimas ilginti mokslo metų trukmę nėra tinkamas“, – įsitikinusi A. Burnaikaitė.

Anot jos, iki birželio daugelis mokinių būna išėję visą mokymosi kursą, tad net dabar pirmoji birželio savaitė, kurią moksleiviai priversti eiti į mokyklą, realios naudos jiems neduoda.

Jei nutrauks studijas, turės grąžinti valstybės skirtas lėšas

Pokyčių sulauks ir norintys studijuoti magistrantūroje. Kaip teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai, jaunuoliai bus skatinami studijas rinktis motyvuotai. Magistrantų laukiantis pokytis – nuo naujų mokslo metų pirmojo semestro metu nutraukę studijas jie turės grąžinti valstybės studijoms skirtas lėšas.

Tai numatyta valstybės lėšų už studijas grąžinimo tvarkos pakeitime, kurį Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu patvirtino Vyriausybė.

Iki šiol pasitraukusiems iš studijų pirmojo semestro metu magistrantams biudžeto lėšų kompensuoti nereikėjo.

„Magistrantų, jau pirmojo semestro metu nutraukusių studijas, skaičius kasmet didėja ir siekia kelis tūkstančius, 2014 m. jis sudarė 15 proc. visų priimtų į magistrantūrą“, – rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

Pašalinti ar nutraukę studijas turės grąžinti pusę metinės studijų kainos

Tiesa, lėšų už studijas nereikės grąžinti neįgaliesiems bei studentams, kurie nuspręs nutraukti studijas išėję akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar vaikų auginimo atostogų bei praneš aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą nepasibaigus akademinių atostogų terminui.

„Kaip numato valstybės lėšų už studijas grąžinimo tvarka, kompensuoti biudžeto išlaidas arba jų dalį turi valstybės finansavimą gavę visų pakopų studentai, pašalinti iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Taip pat asmenys, nutraukę studijas savo noru, jeigu laiku nebaigė semestro ir turi akademinių skolų. Bakalauro studentams numatyta išimtis – jie gali pirmąjį semestrą nutraukti studijas be finansinių pasekmių.

Nuo valstybės lėšų už studijas grąžinimo atleidžiami visų pakopų studentai, baigę semestrą nustatytu laiku ir be akademinių skolų bei pranešę aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą iki naujo semestro pradžios.

Pašalinti iš aukštosios mokyklos ar nutraukę studijas vidury semestro asmenys turi grąžinti pusės metinės studijų kainos dydžio mokestį. Šis mokestis negali būti didesnis nei 30 bazinių socialinių išmokų (BSI) pirmajai studijų pakopai, 50 BSI – antrajai studijų pakopai ir pedagogų rengimo programoms, 70 BSI – trečiajai studijų pakopai ir rezidentūrai. Šiuo metu bazinė socialinė išmoka yra 130 litų. Lėšas už studijas valstybei reikia grąžinti per trejus metus“, – sakoma pranešime.

Nebestudijuoja, nes turi eiti dirbti

Kalbėdamas apie studentams aktualius pokyčius Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas pastebėjo, kad, deja, visą laiką iš studentų reikalaujama tam tikrų pinigų. Tai, jo nuomone, nėra gerai, nes studijos Lietuvoje ir taip nėra pigios.


Paulius Baltokas © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Bent jau kol kas nėra iki galo įrodyta, nėra tikslių duomenų, kad studentai studijas meta dėl to, kad pasirinko neatsakingai ar kad studijuoti nebenori. Problema šioje vietoje kyla dėl to, kad žmonės kartais tiesiog nesugeba išgyventi studijuodami, jiems reikia eiti dirbti, o studijos nebūna suderinamos su darbu. Į socialinį faktorių dėmesys nėra atkreipiamas, nėra aišku, kas, kaip ir kodėl“, – pastebi P. Baltokas.

LSS viceprezidentas Andrius Zalitis pritardamas pridūrė, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje trūksta skaidrumo.

„Žmonės, besirinkdami studijas, tą pasirinkimą daro ne itin racionaliai ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad trūksta laisvai prieinamos informacijos apie studijas. Be to, reikia pripažinti, kad ir aukštosios mokyklos kartais persistengia su reklama. Labiausiai siekiame, kad iš bakalaurantų nebūtų atimta ši teisė, tad galima vadinti tam tikru kompromisu – toks apribojimas bus taikomas magistrantams“, – sakė jis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?