Pareigūnų atlyginimai – politikų rankose

2015-05-08, Milda Kuizinaitė („Lietuvos rytas“)
Policininko darbas Lietuvoje kol kas nei prestižinis, nei gerai apmokamas. V.Ščiavinsko nuotr.
Policininko darbas Lietuvoje kol kas nei prestižinis, nei gerai apmokamas. V.Ščiavinsko nuotr.
Visi pritaria, bet niekas nepatvirtina. Taip jau šešerius metus po ministerijas, Vyriausybę ir Seimą keliauja įstatymo projektas, kurio laukia dauguma pareigūnų. Jį patvirtinus policininkams, ugniagesiams ir pasieniečiams būtų mokama už tiek, kiek jie dirbo.

Vienas policijos pareigūnas tiria 10 bylų, ant kito stalo – 40, tačiau jų atlyginimas vienodas.

Kad pareigūnų atlyginimas atitiktų jų darbo krūvį ir būtų užtikrintos socialinės garantijos, įvairių teisėsaugos tarnybų atstovai siekia jau seniai.

Šešerius metus Vyriausybėje, Seimo komitetuose ir Prezidentūroje svarstytas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas šią savaitę sulaukė pritarimo Vyriausybėje.

Sunku surasti pinigų

Ministrams be ilgų diskusijų pritarus, kad reikia pertvarkyti teisėsaugos sistemą, projektas keliaus į Seimą. Seimas šį įstatymo projektą svarstė jau mažiausiai keturis kartus, bet jam taip ir nebuvo pritarta.

„Manau, kad didžiausia problema, dėl ko jam nebuvo pritarta, – finansavimas, nes pareigūnams reikia užtikrinti socialines garantijas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras.

Profesija – neprestižinė

Statutą rengusioje darbo grupėje dalyvavęs politikas įsitikinęs, jog šiuo metu pareigūnai gauna juokingus atlyginimus. Jo nuomone, tokį įstatymą reikėjo priimti jau prieš dešimt metų: „Pareigūnai laukia nesulaukia. Jie turi apsispręsti, ar tarnauti valstybei, ar ieškoti kitų galimybių. Jei kasdien su purvu susiduriantys policininkai per mėnesį uždirba iki 500 eurų, ko iš jų galima tikėtis.“

Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs policijos pareigūnas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius įsitikinęs, jog ne viskas priklauso nuo pinigų: „Svarbiausia – vidaus tarnybos prestižas. Remdamiesi šiuo statutu mes galime tarnybą padaryti prestižinę, bet tai lemia ne darbo užmokestis. Kodėl gerbiama mokytojo profesija? Ne dėl darbo užmokesčio, o dėl to, kad ji prestižinė.“

Vyriausybės patvirtintą projektą ir pasiūlymus pirmiausia svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Komitete pirmiausia susipažinsime su Vyriausybės išvadomis ir pastabomis ir spręsime, ar į jas atsižvelgti“, – teigė V.Gailius.

Ar vidaus tarnybos statutui pritartų Darbo partijos atstovai, Vytautas Gapšys kol kas atsakyti negalėjo: „Dėl pareigūnų socialinių garantijų tikrai reikia judėti į priekį, o į šio projekto detales gilinsimės, kai jis grįš iš Vyriausybės.“

Nori ne premijų, o uždarbio

„Tai stabilumas su skurdo atspalviu“, – taip dabartinę pareigūnų situaciją apibūdino Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Vladimiras Banelis.

Praėjusią savaitę NPPSS jau ruošėsi piketui, bet sulaukę Vyriausybės pritarimo jo žada neberengti.

V.Banelis tikino, jog Lietuvos pareigūnai dirba daugiau nei jų kolegos daugumoje Europos šalių.

Pareigūnai neprieštarauja, kad per savaitę dirbtų 40 valandų, o ne 36 ar 39, kaip kitose Europos šalyse, bet už viršvalandžius jie norėtų gauti papildomą atlygį.

Įstatymo projekte taip pat siūloma pareigūnų darbo užmokestį susieti su rezultatais. V.Banelis įsitikinęs, jog dešimt bylų ištyręs pareigūnas negali gauti tokio pat atlyginimo kaip ištyręs penkiasdešimt.

Paskatinti darbščiausius pareigūnus tarnybų vadovai dabar bando premijomis ir atlyginimų priedais, bet tokie sprendimai dažnai sulaukia tikrintojų dėmesio.

„Į darbą atėjusio pareigūno akys turi blizgėti. Jis turi žinoti, kad už darbą bus atlyginta“, – teigė profesinių sąjungų vadovas.

Vidaus tarnybos statutu siekiama ir to, kad pareigūnais norintys tapti jaunuoliai galėtų studijuoti nemokamai.

Priklausomi nuo politikų

Teisėsaugos tarnybų vadovai įsitikinę, jog priėmus šias įstatymo pataisas nereikės prašyti papildomų pinigų iš biudžeto. Pagerinti pareigūnų darbo ir gyvenimo sąlygas būtų įmanoma iš sutaupytų lėšų.

„Priėmus šį įstatymą vidaus reikalų sistema būtų depolitizuota. Sistemos finansavimas negali priklausyti nuo to, ar palaimins valdančioji dauguma, kuriai partijai priklausys Vidaus reikalų ministras“, – svarstė V.Banelis.

Seimo narys S.Šedbaras abejoja, ar pareigūnų darbo sąlygas būtų įmanoma pagerinti iš sutaupytų lėšų: „Socialinių garantijų ir atlyginimų sistemai tikrai reikės papildomų lėšų, o iš kokių šaltinių jų paimti – jau kitas klausimas.“

Vidaus tarnybos statuto projekte kalbama ne tik apie pareigūnų socialines garantijas. Siūloma praplėsti ir rotuojamų pareigūnų sąrašą.

Pasibaigus 5 metų kadencijai, į kitas pareigas būtų skiriami visų vidaus reikalų sistemos įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai.

Į policiją dirbti nesiveržia

* 2014 metų rudenį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva buvo atlikta policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei pusė visų pareigūnų.

* Tyrimas parodė, kad apie pusę pareigūnų patenkinti savo dabartinėmis pareigomis, tačiau tik 14 proc. pareigūnų tenkina atlyginimas. Ankstesnių apklausų duomenimis, atlyginimu patenkintas kas antras prokuroras ir teisėjas.

* Tuo pat metu 2014-aisiais VRM iniciatyva buvo atlikta ir gyventojų nuomonės apklausa. Apklausos rezultatai atskleidė nepakankamą VRM pavaldžių statutinių įstaigų prestižą visuomenėje ir labai didelius visuomenės lūkesčius.

* Darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prestižiniu laiko 55 proc. gyventojų, tačiau daug prasčiau vertinamas darbas Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (30 proc.) ir policijoje (25 proc).


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?