Valdininkams tikrinti sofos ūkininkus – per sunku?

2015-05-10, Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)
Valdininkai svarstė, ar neprivertus sofos ūkininkų šienauti pievas dusyk per metus, bet nutarė jų neskriausti. Nuotr. iš LR archyvo
Valdininkai svarstė, ar neprivertus sofos ūkininkų šienauti pievas dusyk per metus, bet nutarė jų neskriausti. Nuotr. iš LR archyvo

Po kelis hektarus žemės turintys ir tiesiogines išmokas kiekvienais metais susišluojantys miesto gyventojai gali būti ramūs: nors daug kas gąsdino, jiems palanki tvarka išliks.

Kartą per metus nuskuti pievas ir krūmynus, pasiimi kone pusantro šimto eurų už hektarą ir gali ramus švilpauti. Taip gyvena vadinamieji sofos ūkininkai – žemės savininkai, kurie, nors ir turi ūkininko pažymėjimą, apie žemdirbystę net nemąsto.

Šių metų pradžioje jiems buvo pradėję svilti padai. Valdžios institucijos užsiminė, kad tokia tvarka, kai ES lėšomis šeriami miestuose ar išvis užsienyje gyvenantys „ūkininkai“, yra ydinga ir ją reikėtų keisti.

Pinigai toliau byrės

Tuo jau buvo spėję apsidžiaugti tikri žemdirbiai, norintys iš sofos ūkininkų išsinuomoti jų plotus.

Tačiau dabar jiems teko nukabinti nosį – beveik niekas nesikeis, tad vadinamiesiems ūkininkams toliau apsimokės samdyti kaimiečius, kad jie kartą per metus nušienautų pievas. Mat išmokų pakaks ir samdiniams sumokėti, ir patiems dar liks.

Iki birželio vidurio ūkininkai turi pateikti deklaracijas už 2014 metais prižiūrėtus plotus. Tiesioginių išmokų už hektarą (jei jų turi ne daugiau kaip 30 hektarų) jie gaus po 145 eurus.

Tiesa, tam reikės ne tik kartą per metus tiesiog pievoje susmulkinti žolę, kaip būdavo reikalaujama anksčiau. Tai kainuodavo apie pusšimtį eurų už hektarą.

Šiemet jau reikės tas pievas bent sykį nušienauti. O tai atsieis maždaug dvigubai brangiau. Tačiau tikrai dar liks kone pusšimtis eurų nuo hektaro. Iš esmės – už nieką.

Per sunku sužiūrėti

Žemdirbiai tikėjosi, kad Žemės ūkio ministerija įves papildomą reikalavimą tiesioginėms išmokoms gauti – prievolę pievas nušienauti dusyk per metus. Tuomet sofos ūkininkams tektų dairytis, kam iškišti savo sklypus, nes patirtų vien nuostolių.

Tačiau valdininkai tokį sumanymą apsvarstė ir palaidojo. Pasirodo, jiems būtų pernelyg sunku kontroliuoti.

„Labai brangiai kainuoja patikrinti, kaip tokio reikalavimo laikomasi.

Tad dabar svarbiausia, kad savininkas, neturintis jokių gyvulių ir norintis gauti tiesioginių išmokų, iki liepos vidurio nušienautų savo pievas, o šieną išvežtų iš laukų. Nebegalima žolės, kaip kad anksčiau, tiesiog susmulkinti ir ten pat palikti.

Pernai dar buvo reikalaujama, kad pievų savininkai augintų ir tam tikrą skaičių gyvulių. Dabar tokios nuostatos nebeliko. Ir ji nesikeis, nes Europos Komisija griežta – jie neleidžia reikalauti, kad gyvuliai būtų auginami. Ir tai nesikeis iki 2020 metų“, – pasakojo Žemės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Karolis Anužis.

Pasak jo, pagrindinės tiesioginės išmokos už hektarą nuo 2015 metų sieks apie 145 eurus. Tokio dydžio jos bus mokamos už žemės plotus iki 30 hektarų.

Už žemę, perkopiančią 30 hektarų, bus skaičiuojamos mažesnės išmokos – po 115 eurų už hektarą. Tiesa, tie ūkininkai, kurie iš tikrųjų augina gyvulius, pievų neprivalo nušienauti – jie ir toliau galės jose tiesiog susmulkinti žolę.   

Normalia žemdirbyste užsiimantys ūkininkai niršta, kad ES lėšomis toliau bus šeriami veltėdžiai.

„Žemė turi būti skirta javams auginti, pievos – gyvuliams ganyti. Privalu gaminti žemės ūkio produkciją, o ne šiaip sau, nieko neveikiant, joje pjauti pinigus.

Bet ES ir toliau remia veltėdžiavimą. Tai erzina ūkininkus, kurie dirba iki nukritimo. Išmokos vis dėlto turėtų būti siejamos su gamyba, bet, deja, tokios nuostatos neliko“, – sakė Kaišiadorių rajono Gabriliavos kaime ūkininkaujantis Saulius Stirna.

Žemdirbiai tikėjosi, kad pasikeitus tvarkai padidės nuomojamos žemės pasiūla ir ji atpigs, tačiau taip nenutiko.

Antai S.Stirnos kraštuose hektaro ariamosios žemės nuoma kainuoja apie 72–87 eurus. Pats jis dirba per 600 hektarų žemės, iš kurių nuomojasi 400 hektarų. Joje ūkininkas ir javus sėja, ir gyvulius gano, ir pašarus jiems ruošia.

Žemės nuomos kainos sustingo

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vidutinė ariamosios žemės hektaro nuomos kaina pernai buvo maždaug tokia pat kaip ir 2013-aisiais.

Ji sukosi apie 80 eurų (275 litus). Brangiausia nuoma – Jonavos rajone, kur už hektarą klojama po 130 eurų.

Maždaug po 100 eurų už hektarą ariamosios žemės nuomotojai moka Kėdainių, Šakių, Pasvalio, Radviliškio rajonuose.

Aukštaitijoje, pavyzdžiui, Utenos rajone, nuomininkai savininkams moka po 62–72 eurus už hektarą.

Pribyra šimtai milijonų eurų

Žemės ūkio ministerija vakar pranešė, kad žemdirbiams baigiamos mokėti tiesioginės 2014-ųjų išmokos. Naujausiais duomenimis, jau išmokėta 390,384 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Pagrindinė tiesioginių išmokų dalis pradėta mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Tiesioginės išmokos pareiškėjams bus išmokėtos iki 2015 m. birželio 30 d. Iš viso iki 2015 m. birželio 30 d. turi būti išmokėta per 412 mln. eurų.

Tiesioginių išmokų už 2014 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus išmokėta 294,166 mln. eurų 135 897 pareiškėjams. Tai sudaro 92,90 proc. lėšų.


Straipsnio komentarai

Gyvenkime draugiškai2015-05-11
Turiu žemės ir gyvulių, bet aš ne prieš sofos ūkininkus. Juk tai jų paveldėtas turtelis (turbūt nėra tokių , kad turėtų kelis šimtus ha). Reikia pinigų ir sofos ūkininkui: nupjauti, sugrėbti, suvynioti į rulonus, išvežti. ir dar žemės mokestis. Tegul nenori stambieji ūkininkai pigiai pusę Lietuvos susigriebti. Pagal jų logiką dėl ES išmokų, tai atimti pašalpą iš nepasiturinčių(žemės turto atžvilgiu) ir atiduoti turtingam. Nieko prieš dėl stambiųjų ūkininkų, tegul tik sekasi. Tik tegul nelipa mažiesiems ant galvų. Juk kiti perleidžia naudotis giminaičiams, draugams už tai atvažiavę svečiuotis į kaimą parsiveža bulvių maišelį, sūrio ar pieno šlakelį. Ir kame čia blogis. Tegul sieja vaikus ir vaikaičius kuo ilgiau senelių tėviškė. O tie kas turi 600 ha ir 1000 bus mažai, "vis maaan, maan", žinoma sėkmės jiems.Žmogui priklausantis nekilnojamas turtas ar tai žemė, ar tai butas ,namas yra jo nuosavybė ir nėra čia ko jo stumdyti. Kažin ar tas stambus ūkininkas turėdamas laisvą gyvenamą namą norėtų išnuomoti už kelis eurus, ar norėtų, kad reguliuotų kažkas apgyvendinti ar tuščią laikyti. BE PYKČIO. GYVENKIME DRAUGIŠKAI. GYVENIMAS TOKS TRAPUS IR TRUMPAS.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar skiepijatės nuo gripo?