Vieši šauktinių sąrašai – dovana priešui ir sukčiams?

2015-05-11, Indrė Vainalavičiūtė
Kyla abejonių dėl šauktinių sąrašų viešinimo. J.Stacevičiaus nuotr.
Kyla abejonių dėl šauktinių sąrašų viešinimo. J.Stacevičiaus nuotr.

Ar paviešinti šauktinių sąrašai nebus itin didelė kaina, kai už skaidrumą teks sumokėti saugumu? – tokius klausimus kelia saugumo specialistai, išgirdę, kad netrukus būsimų karių vardai ir pavardės atsidurs internete.

Po poros dienų internete turėtų atsirasti maždaug 37 tūkst. šauktinių prievolininkų sąrašai. Viešai prieinamuose sąrašuose turėtų būti skelbiami vardai, pavardės, gimimo datos ir karo tarnybos paskirties vietos. Ar toks sąrašas netaps puikia dovana kaimyninių šalių saugumo tarnyboms?

A.Anušauskas: „Sakiau, bet buvau neišgirstas“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, paklaustas, ką mano apie šauktinių sąrašų viešinimą, teigė smarkiai abejojantis tokio sprendimo logika: „Kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šis klausimas buvo svarstomas ir buvo sakoma, kad duomenys bus vieši, jau tada sakiau tokią pat nuomonę, bet ji nebuvo išgirsta. Juk egzistuoja asmens duomenų apsaugos įstatymas ir be privataus asmens sutikimo skelbti jo duomenų negalima. Juo labiau kad tai su kariškiais susiję duomenys.“

Politiko nuomone, pakaktų tam tikrų apribotų duomenų, nes šauktiniams bus siunčiami kvietimai ir jie visą reikiamą informaciją gaus. „Jei jau siekiame skaidrumo, kuo daugiau galimybių turime suteikti visuomeniniams stebėtojams regionuose. Tegul jie mato tuos asmens duomenis, bet abejoju viešo sąrašo nauda.“

Paruoštas sąrašas sukčiams?

Svarstant apie viešo šauktinių sąrašo naudą kyla ir kitas klausimas: jei paimtume pirmus kelis tūkstančius pavardžių (tai asmenys, kurie, labiausiai tikėtina, kad bus pašaukti rudenį) ir iš jų atrinktume nelietuviškos kilmės pavardes – ar tai nebūtų tikslinis sąrašas tam tikroms kaimyninių šalių tarnyboms, kurios informaciniame kare naudoja pačiais įvairiausias priemones?

„Idėja įdomi. Su skelbiamais duomenimis galima padaryti įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, juk tuo galėtų naudotis telefoniniai sukčiai. Vartydami sąrašą ir žinodami, kad jaunuoliai armijoje, šie galėtų pelnytis skambindami seneliams su panašiomis pavardėmis“, – kalbėjo A.Anušauskas ir pridūrė, kad šių duomenų skelbimas turėtų būti apribotas.

Specialistas: „Gal paviešinkime visą kariuomenės sudėtį?“

Gynybos analitikas Aleksandras Matonis, išgirdęs apie ketinimą viešinti šauktinių duomenis, teigė esąs labai nustebintas tokio sprendimo.

„Turi būti aiškiai pasakyta, ar tai nėra neleistinas asmens duomenų paviešinimas. Kalbant apie tai, ar tai nėra dovana priešui, tai akivaizdu, kad gavus prieigą prie tokių duomenų galima daryti tam tikrą spaudimą, pavyzdžiui, šeimoms“, – sakė pašnekovas.

A.Matonis prisiminė atvejį, kai Afganistane tarnavo tarptautinės karių grupės, būta atvejų, kai buvo paviešintos Danijos karių tapatybės ir jų šeimos Danijoje sulaukdavo skambučių, pranešančių apie tariamas karių žūtis ar sužeidimus.

„Tokiu būdu buvo bandoma sukelti emocinį šoką šeimoms ir pakenkti pačių karių moralei. Ar tokia situacija negali būti pakartota ne kokių nors islamo teroristų, bet tiesiog priešiškų jėgų? Galimi skambučiai artimiesiems, grasinimai ar kitokie bandymai paveikti. Tokios grėsmės atmesti negalima“, – sakė gynybos ekspertas.

Į klausimą, ar toks sąrašas netaps galimybe užsienio valstybių tarnyboms imti ieškoti jaunuolių, kuriuos galima įdarbinti dar prieš šiems praveriant kareivinių duris, pašnekovas sakė: „Tokios įžvalgos turi racijos. Jei viešinamas šauktinių sąrašas, tai gal galima ir visos kariuomenės sąrašą paviešinti? Koks skirtumas, juk tai taip pat būsimi kariai, kurie duos priesaiką. Visi žinos, kas ir kur tarnauja.“

R.Juknevičienė: „Kaimynai apie mus žino daugiau nei mes patys“

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservartorė Rasa Juknevičienė, paklausta, ar toks viešumas siekiant skaidrumo nėra per didelė kaina saugumo prasme, sakė: „Man taip pat buvo kilusi mintis, ar toks viešas skelbimas nepažeidžia asmens duomenų apsaugos įstatymo. Nemanyčiau, kad klausimas susijęs su saugumu, veikiau reikėtų galvoti apie žmonių privatumą.“

Politikė juokavo, kad veikiausiai tos užsienio tarnybos, kurios domisi Lietuva, turi daugiau informacijos apie mus nei mes patys, tad dėl saugumo nerimauti nereikia.

R.Juknevičienė teigė, kad iš viso buvo didelė klaida atsisakyti karinės tarnybos 2008-aisiais, tad šauktinių sugrąžinimą politikė stebi su džiaugsmu. „J.Olekas tarnybą panaikino, o dabar priverstas ją sugrąžinti“, – kalbėjo politikė ir pridūrė, kad ateityje tikisi, jog Lietuva paseks Suomijos ir Izraelio pavyzdžiu, kai į karinę tarnybą šaukiami visi jaunuoliai.

„Visuotinės karo prievolės atveju tokių dalykų nereikėtų, visi jaunuoliai būtų aplankomi dar likus porai metų iki mokyklos baigimo, su jais būtų pasikalbama ir visi žinotų, kad jei sveikata leidžia, tarnausi“, – kalbėjo politikė.

Politologas: „Nieko blogo, jei tarnauja nelietuvių kilmės jaunuoliai“

Politologas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, kaip jis vertina tokio sąrašo viešinimą ir galimus taikinius užsienio tarnyboms jame, sakė: „Klausimas iš tiesų aktualus.

Žinoma, tikrai nėra nieko blogo, kad nelietuvių kilmės asmenys tarnaus Lietuvos kariuomenėje, atsiranda ryšys su valstybe, bet akivaizdu, kad tam tikrų niuansų dėl viešinimo esama.“

Politologo teigimu, turėtų būti rastas kompromisas tarp skaidrumo siekimo ir tam tikro viešinimo.

Duomenų apsaugos inspekcija pažeidimo nemato

Valstybinės duomenų inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas teigė, kad Krašto apsaugos ministerija į inspekciją jokių konsultacijų nesikreipė.

„Šių metų balandžio 14 dieną priimtos įstatymo pataisos numato, kad šaukimo sąrašas ir šaukimo eina skelbiami Krašto apsaugos ministerijos informavimo priemonėse. Tam yra įstatymu numatytas pagrindas ir visi veiksmai yra teisėti“, – sakė A.Kunčinas.

Paklaustas, ar, nepaisant fakto, kad viskas viešinama teisėtai, 37 tūkst. pavardžių paskelbimas netaps masalu sukčiams, pašnekovas sakė: „Inspekcija yra priežiūros institucija ir stebime, ar nėra pažeidžiami įstatymai. Įstatymų leidėjas, prieš priimdamas įstatymą, turėjo tokius dalykus numatyti, o klausime keliamos grėsmės, be abejo, egzistuoja, bet, matyt, nulėmė kiti dalykai – viešumas, skaidrumas. Apie tai turėtų galvoti atsakingi specialistai.“


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?